Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Tie įvykiai daugumai vyresnės kartos žmonių - jų biografijų detalės, vis dar gyvi prisiminimai: kruvina drama prie Televizijos bokšto, sausio tryliktosios aukų laidojimas, budėjimas prie Parlamento, pilnos nerimo dienos ir naktys. Ir pasididžiavimas - nepalūžome. O jaunimui priesakas - nepamiršti Istorijos. Deja, kai kam Sausio tryliktoji – jau tik data vadovėlyje ar kalendoriuje, savaime suprantama ar nesuprantama įvykių raida. O kai kas ir iš viso nesuka galvos dėl tos raidos ir nesijaudindamas už puslitrį parduoda savo balsą būsimiems įstatymų leidėjams, o šie, irgi be sąžinės graužimo prisipirkę trūkstamų balsų, nutūpia Seime, iškilmingai prisiekia ir, sugiedoję Himną, rinktiniais žodžiais riejasi tarpusavyje, juokina tautą, o pajuokinę leidžia įstatymus. Kiti, jei tik atsiranda bent mažiausia galimybę, vagia. Pavogę karvę kartais net laisvės netenka, pavogę milijoną ar kelis milijonus dažniausiai išsisuka. Todėl tauta įsitikinusi, kad visi šiandien Lietuvoje gyvenantys milijonieriai – vagys, o įstatymų leidėjai ir vykdytojai – jų parankiniai. Todėl vis daugiau nusivylimo ir nevilties buvusių idealistų širdyse ir protuose. Bet juk valdžia yra tokia, kokią išsirinkome, nes niekas šiandien jos ant mūsų sprandų nepasodina. Belieka kaltinti tik save. Bet kaltinti save nepatogu, tai ir grimztame pamažu į pilką abejingumo ir godulio jūrą. Ne visi, žinoma, ne visi. Labai gera žiūrėti į „tūkstantmečio vaikus" televizijos laidose, klausytis studentijos atstovų pamąstymų apie save ir mūsų ateitį. Daug ką gąsdina iš tikrųjų didelė emigracija, vis dažniau prabylama apie tautos išnykimo pavojų. Jis, žinoma, yra, bet ne toks jau grėsmingas. Kadaise žydai, istorinių aplinkybių išbarstyti po visą margą pasaulį, beveik per du tūkstančius metų neprarado tautinio identiteto ir vėl sukūrė savo valstybę, nors toje valstybėje žydų mažiau negu už jos ribų. Armėnų taip pat daugiau gyvena užsienyje negu pačioje Armėnijoje, bet ir užsienyje armėnai išlieka armėnais. Dar sovietmečiu teko lankytis toje respublikoje. Stebino retai kur sutinkamas armėnų pasididžiavimas savo istorine praeitimi. Visai eilinis armėnas galėjo kaip žirnius berti faktus ir datas iš savosios tautos praeities, ir didingos, ir tragiškos. O pasiklausius mūsų televizijos laidų su rubrika „klausimėlis" ir kai kurių praeivių atsakymų į klausimus iš Lietuvos istorijos, iš sarmatos norisi akis delnais užsidengti. Bet norisi ir tikėti, kad tokių nieko nežinančių ir viskam abejingų mankurtų Lietuvoje mažuma. Norisi tikėti, kad net išsibarstę plačiajame pasaulyje lietuviai išsaugos ir tautinį identitetą, ir savąją kalbą, ir Sausio 13 – osios sakmę. Tik išsaugoję istorinę atmintį išsaugosime ir tautos teisę išlikti po šiuo dangumi, o ainiai ir po šimtmečių pakartos: „Gynėme ir apgynėme..."


P e t r a s  P a n a v a s, rašytojas

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt

Utenos hipodromas

kamanos (2)