2009 m. birželis. Replika: linksmai liūdni poeto Petro Panavo pastebėjimai apie demokratiją ir krizę.
Be išimties visos Europos laikraščiai kasdien kartoja: demokratija, laisvė, krizė. Kartoja ir kartoja, nors lietuvis, keliaudamas per Europą, demokratiją mato visur, o krizės beveik nemato, išskyrus tuos atvejus, kai bando susirasti darbo. O štai Lietuvoje, vos įvažiavai į kokį miestą, nužvelgei namų fasadus, ir matai - " krizė". Nereikalingi jokie žodžiai ir paaiškinimai. Paimkime kad ir Utenos daugiabučių fasadus. Dauguma jų blokiniai, žinoma, pilki, neišvaizdūs. Tokie jau pastatyti buvo, skubant gyventojams suteikti šiokią tokią pastogę. Kol buvo statomas socializmas (beveidis, o vėliau ir su žmogišku veidu), stovėjo tie beveidžiai blokiniai ir būtų taip stovėję dešimtmečius.
2009 m. vasaris. Eilėraštis iš naujos Petro Panavo poezijos knygos „PRAAMŽIAUS PAUNKSMĖJE", skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui
Ištikėjom visais dievais -
Ir paliko tik netikėjimas.
Vėl pradėsime iš pradžios -
Nuo Perkūno ir nuo Žemynos.
Ištikėjom visais dievais,
Išvaidinom savo tikėjimus,
Vėl pradėsime nuo (ne)vilties
Ir nuo pirmojo atradimo- - - -
2008 m. spalis. KAS TAI? AR TIK ŠIOKS TOKS NESUSIPRATIMAS, AR PRIEŠRINKIMINIAI TRIUKAI IR "JUODOSIOS TECHNOLOGIJOS"?
Neseniai vietinėje spaudoje ir televizijoje buvo užsiminta ir apie mano kuklų asmenį. Ačiū tiems, kurie užsiminė. Elektroniniu paštu gavau ir Laimos, „studentės iš Utenos", pasveikinimą „su gražiu jubiliejum" ir prašymą atsakyti į kelis klausimus, nes autorė norinti "parengti straipsnelį". Kur tą straipsnelį ketina spausdinti, autorė nenurodė. Kiek vėluodamas ir labai striukai atsakiau, atsiprašydamas už vėlavimą ir striukumą, ir mandagiai pasiūliau daugiau informacijos pasiieškoti kad ir „Utenos dienoje", kur „jubiliejiniai" klausimai ir atsakymai užėmė visą puslapį. O nuotraukos paieškoti patariau internete, nes paskutinį kartą nusifotografavęs aš „jau panašus į dinozaurą".
2008 m. gruodis. Kalėdiniai eilėraščiai vaikams iš Petro Panavo rinkinio „SUGRĮŽKIT, GERVELĖS"
BUS
Bus kūčiukų kalėdžiukų. Po Kalėdų - Nauji Metai. |
KALĖDĖLĖ Snigo, snigo ir prisnigo. Ne bėda. Atvažiuoja Kalėdėlė Kalėda. Lekia briedis devynragis per pusnis. Žiba tviska ir eglelė, ir pušis. Žiba tviska ir kelelis, ir namai - Atvažiuoja Kalėdėlė, leliumai. Per laukelį begalinį baltumoj, Per tiltelį jievarinį, leliumoj. --------------------------------------- Snigo, snigo, užsnigo. Ne bėda - Atvažiuoja Kalėdėlė Kalėda. |
|
2008 m. rugsėjis. Poeto, pedagogo Petro Panavo kreipimasis į visuomenę Rugsėjo 1-osios proga
Visi tėvai (arba beveik visi) įsitikinę, kad jų vaikai geresni už kaimyno ar pažįstamo. Tai turbūt nieko labai blogo, tik rodo meilę savo vaikams. Tai kur kas geriau už nemeilę. Deja, meilė dažnai būna akla, o akla meilė- pavojinga.
Senas kaip pasaulis ir pasakymas: "Svetimoj aky pamato ir krislą, o nuosavoj nemato net vežimo". Tokia įžanga galima būtų pradėti bet kokį moralizuojantį straipsnį, bet kokia tema. Tačiau šį kartą norėtūsi pakalbėti labai apie konkrečius dalykus - dvi ausį ir akį rėžiančias ydas, paplitusias tarp paauglių: rūkymą ir keiksmažodžius.
Puslapis 6 iš 7