Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Birželiai šitie Aukštaitijoje
Gražūs šitie atlaidais kasmetiniai 
Vis dar švento Untano
Po Juknėnų klevais
Po baltų debesynų klajojimu
Virš sėliškų upių vingiavimo 
Virš senosios Nalšios ežerynų
Virš pradžios Lietuvos
Per stebuklų stebuklą didžiausią
Ligi šiolei lietuviškos
Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Vieninteliai
Nepakartojami

Poetas lyrikas, prozininkas, publicistas, dramaturgas, pedagogas, Utenos krašto Garbės pilietis – ir atviras bei tiesus žmogus, visada besilaikęs nuostatos, kad „pasaulis yra gražus, svarbu jo nesubjauroti dviveidyste, pataikavimu ir širdies kietumu“. 1972 m. atvažiavo į Uteną ir liko čia gyventi bei dirbti. Iki 1995 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Utenos 4–joje vidurinėje mokykloje (dabar Utenos Dauniškio gimnazija), vėliau – Antalgės ir Utenos pagrindinėse mokyklose. 23 metus redagavo uteniškių kraštiečių klubo leidinį „Indraja”. Vedė pirmą Sąjūdžio mitingą Utenoje, atkūrė Utenos skautų draugovę ir kelis metus jai vadovavo. Literatūrinės Antano Miškinio premijos laureatas (2003 m., už rinktinę „…ateini, praeini, nueini…”), Vlado Šlaito premijos lauretas (2011 m., už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka”). Petro Panavo istorinės dramos „Daumantas“ motyvais Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras pastatė spektaklį (2004). Sakmė apie poetą Antaną Miškinį ir jo brolius – „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“ – paskutinis Petro Panavo kūrinys. Jo atsiminimai apie A. Miškinį, J. Šiožinį, P. Širvį, J. Baltušį, Č. Kudabą, E. Šimkūnaitę – istorijos, krašto pažinimo žinių, patriotizmo, meilės savo kraštui šaltinis.

Dienoraštis www.kulturautenoje.lt svetainėje atsirado 2008 m.. Dailininkas Laimonas Šmergelis mielai sutiko nupiešti Petro Panavo šaržą, kuriuo poetas labai džiaugėsi. Petras, nors jau buvo garbaus amžiaus, „prisijaukino“ kompiuterį ir įvairiomis progomis atsiųsdavo savo eilių, tekstų – naujų ir iš anksčiau išleistų knygų, kukliai ir šelmiškai klausdamas „ar čia tiks ta mano rašliava?“. Sakydavo, kad smagu žinoti, jog tekstai internete pasiekiami dideliam skaitytojų ratui - „gal kas paskaitys ir patiks...“.

Tai būtų gerai visa tai pamatyt iš Aukštybių.
Jei, žinoma, Jos dar yra. Jei iš viso Jos buvo.
O aš tikrai neišmanau teorijos tikimybių.
O aš nieko neišmanau, nors išgėręs dar smagus ant liežuvio.
Bet iš tikro – jau amen – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Petras Panavas 2014 06 03 

2023 m. spalio 19 - lapkričio 19 d. Kirdeikių parodų galerijoje eksponuojama spaudinių ir nuotraukų paroda „Petro Panavo gyvenimo ir kūrybos keliai" skirta poeto, prozininko, dramaturgo 90-mečiui.

1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose  – Sąjūdžio rėmimo grupės. Utenoje pirmasis Sąjūdžio mitingas įvyko rugsėjo 25 d. „Utenio“ stadione susirinko didžiulė minia žmonių. Virš estrados plazdėjo trispalvė, akį traukė jau primirštas Vytis. Žmonės dainavo „Lietuva brangi“ ir kitas patriotines dainas. Mitingą pradėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys poetas Petras Panavas, sakydamas, kad atėjo laikas naujai pažvegti į istoriją ir dabartį. Mitinge kalbėjo svečiai iš Vilniaus – filosofas B. Kuzmickas, architektas A. Nasvytis, ekonomistė K. Prunskienė, dailininkas A. Šaltenis. Svečiai supažindino su vis labiau įsisiūbuojančia Sąjūdžio veikla, kalbėjo apie atsivėrusius kelius tautinei kultūrai, ekonominiam savarankiškumui, teisinės valstybės kūrimui. Mintimis apie vietos problemas dalijosi dailininkas J. Šimonėlis, pedagogas V. Eismantas, kunigas P. Baniulis, darbininkai S. Laskauskas ir V. Dičiuvienė, gydytojas K. Preikša, mokytoja R. Jonuškienė ir kiti.

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos informacija

2023 m. rugsėjo 6 d. poetas, prozininkas, dramaturgas, Utenos krašto šviesuolis Petras Panavas šventė garbingą 90-ąjį jubiliejų.
Pabūkime kartu su poeto žodžiu. Ištrauka iš eilėraščio „Gražūs tie mūsų gyvenimai“. Iš triptiko „Moterys“.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Net patys kvailiausi – gražūs.
Tik reikia mokėti regėti. Tik reikia mokėti.
Kur tik pažiūrėsi – kartojasi mūsų pradžios.
O vėjai vis purto ir lanksto erškėtį ir kietį.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Aprašyti ir neaprašyti.
Ko gero, gyventi gražiau, negu dėlioti ant popieriaus nuotrupas.
Kiekvienas žingsnis skamba kaip rimas arba disonansas.
Kiekvienas rytas vis žada, o vakaras guodžia.

2000

Pokalbis „Apie poeziją, Baltušį ir praleistas progas patylėti“ su Petru Panavu, kurį parengė Kostas Kajėnas, Gediminas Kajėnas ir Andrius Navickas. https://www.bernardinai.lt/2014-02-03-bernardinai-tv-poetas-petras-panavas-apie-poezija-baltusi-ir-praleistas-progas-patyleti/

Petras Panavas gimė ir augo Ignalinos rajone, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume, Švenčionių rajone. Nuo 1972 m. gyvena Utenoje. Dirbo mokytoju pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, rajono mero patarėju. 1979 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido vienuolika eilėraščių knygų, parašė istorinę dramą „Daumantas“, dvi sakmių knygas, atsiminimų knygą. Už kūrybą Petras Panavas yra gavęs ne vieną apdovanojimą: 2003 m. Antano Miškinio premija už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini…“, 2004 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija, 2011 m. Vlado Šlaito premija už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka“. 2018 m. Petrui Panavui suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka