Petro Panavo internetinis dienoraštis

	ŽOLINĖ	Petras Panavas
	Žolės visokios taip kvepia tiktai per Žolinę. Iš pievų vaikystės, iš ilgesio begalinio. Viskas taip atsitolino, taip atsitolino, Bet padangė ir vėlei – lyg žydintis linas.
	Nors linas nežydi per Žolinę, jau daug kas nežydi, Bet gerumą glėbiais gali nešti Per kiemą, per lauką, per visą pasaulį didelį Ir pakilti į dangų apkabinęs kvepiančią naštą.
	Vėl skamba varpai. Virš kalvų Aukštaitijos, virš ežerynų. Vėl norisi viską atleisti ir sau, ir nedraugui. Pušys ir liepos šventoriuos, prie vieškelių rymo, Atmintį mūsų ir Žolinių sakmę saugo - - - - - - - - - - - - - 2012 08 09.

	Petras Panavas
JONINIŲ NAKTĮ
Virš pievų ir upės ūkas. Aname krante kažkas ūkia. Briedžių ir laumių bridimas per upę. O paparčio žiedo švytėjimas - per patį vidurnaktį. Kaip jį surasti?
Kupole rože, kiek vėlelių aukštoj padangėj. Visos jos kupoliavo. Ir tenai turbūt kupoliauja, Nes šitoks visokių garsų ir naktinės tylos skambėjimas Tikrai ne iš nieko.
Gaililio rasos, gaililio. Tai kaitina kraują, tai kaitina Nuogas bėgimas per pievą prieš Saulės tekėjimą. Džiaugiasi Milda deivutė – gražumas šito gyvenimo, Vienas gražumas -------------------------

	Petras Panavas
VAIKAI Mūsų žemės vaikai Žaidžia ir dainuoja. Savo žemę vaikai Kartais apžygiuoja.
Saugo žygio lazdas Lyg kokį stebuklą. Net kai skuta barzdas – Su vaikais paūkia.
Nori likti vaikais Tiek, kiek tiktai gali, Šaukt su žemės vaikais Girioj trali – vali.
Ir tikėti su vaikais Laumėm, girių monais. Jei nebūtų vaikų – Kaip gyventų žmonės? - - -
	( Iš rinkinio „Sugrįžkit, gervelės...")

Dauguma literatūrinių žanrų bei jų pavadinimų Europoje atėjo iš antikos, iš senosios Graikijos. Bet nemažą poveikį europiečių poezijai, kaip ir vaizduojamajam menui, turėjo ir Rytai, ypač japonų menas ir poezija. Jeigu nepatingėsite panaršyti internete, nesunkiai aptiksite komentarus ir net ištisas studijas apie japonų poeziją, apie dvi šios poezijos formas – tanką ir haiką. Pirmiausia išsivystė tanka. Tai penkių eilučių poezijos kūrinėlis. Pirmą eilutę sudaro penki skiemenys, antrąją – septyni, trečiąją penki, o ketvirtoje ir penktoje eilutėje vėl po septynis skiemenis. Taigi iš viso trisdešimt vienas skiemuo. Svarbiausia tankoje yra minties glaustumas, trumpumas, idėjų turtingumas, sugestyvumas. Skaitytojas turi atkurti, kas autoriaus nepasakyta. Iš tankos septynioliktame amžiuje išsivystė haikas. Iš esmės tai ta pati tanka, atmetus paskutiniąsias dvi eilutes. Paskutinis žodis haike dažnai pavartotas taip, kad skaitytojui sudaro nebaigtos minties įspūdį. Deja, išvertus tanką arba haiką į lietuvių ar kurią kitą kalbą, nebelieka to subtilumo, kurį turi originalas. Nežiūrint to, haikas (tiksliau – jo imitacijos) lietuvių poezijoje šiandien labai populiarus. Turbūt dėl jo glaustumo.

Skaityti daugiau...

Petras Panavas

DEGANT LAUŽAMS

Dega laužai.
Sausio tryliktoji.
Prisimena.
Kalba tie,
Kurie tų laužų
TADA
Neregėjo,
Nes nenorėjo regėti.

Šitaip visados:
Vieni – po tankais,
Kiti
Iš jų kraujo išaugusias rožes
Susiskina.
Ir pabandyk
Po to
Atimti - - - - - - - - - - - - - -

(Iš rinkinio „Praamžiaus paunksmėje")

TRYS KARALIAI

Trys karaliai,
Dar bevardžiai,
Dailiai apsirėdę,
Trys karaliai
Žilabarzdžiai
Po žvaigždele sėdi.

Trys karaliai
Žilabarzdžiai
Dailiai sušukuoti,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams.
Aš vardus tuoj duosiu.

Trims karaliams
Žilabarzdžiams,
Dailiai paauksuotiems,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams,
Vardus susapnuosiu.

Atspėk – kokius?

Poetas Petras Panavas siunčia šviesų ir linksmą eiliuotą sveikinimą artėjančių švenčių proga, skirtą ir mažiems ir dideliems, vis dar tikintiems stebuklais.

BUS ...

Bus kūčiukų kalėdžiukų.
Tai skanu, tai gardu!
Bus eglutėj pelėdžiukų
Ir po tris, ir po du.

Bus žvaigždutė viršūnėlėj.
Tai spindės, tai žibės!
Tai bus šviesios Kalėdėlės -
Net padangė žėrės!

Po Kalėdų – Nauji Metai.
Ir mes būsim nauji.
Mainos metai lyg verpetai,
Tik veji ir veji - - - - - - - -

( Iš rinkinio „Sugrįžkit, gervelės...)

Nuotrauka V.Čepaitės (www.ukmergietis.lt)

Prieškario metais buvo įsteigta Ukmergės miesto premija. Pirmuoju Ukmergės literatūros fondo premijos laureatu 1937 metais tapo profesorius Vincas Mykolaitis – Putinas už romaną „Krizė". 1938 metais ši premija buvo paskirta rašytojui Kaziui Borutai už knygą „Mediniai stebuklai". 1999 metais buvusios premijos vietoje įsteigiama kasmetinė premija, pavadinta poeto Vlado Šlaito vardu, kuris, likimo nublokštas į Angliją, 1995 metais ten ir mirė. Šią premiją yra gavęs ir žinomas dabartinis poetas Kęstutis Navakas ( kilęs iš Utenos rajono), ir garsus kalbininkas Zigmas Zinkevičius (gimęs Ukmergės rajone). Nuo 2008 metų Vlado Šlaito premijai gauti konkursas skelbiamas visoje šalyje. 2011 m. lapkričio mėnesio 25 dieną Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekoje premija buvo įteikta tryliktajam laureatui. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybai pasiūlius, nukonkuravęs šešis likusius kandidatus, juo tapo uteniškis Petras Panavas už atsiminimo knygą „Įkvėpimo auka". Iškilmes pradėjo pats ... Vladas Šlaitas – paleistame garso įraše, įrašytame 1969 m. lapkričio 9 d. Čikagos jaunimo centre, buvo girdėti jo žingsniai, balsas, poezija. Premijos įteikimo metu kalbėjo vienintelis likęs gyvas Vlado Šlaito klasės draugas Henrikas Gintautas, rašytojų sąjungos valdybos narys Benediktas Januškevičius, Utenos A. ir M,. Miškinių bibliotekos atstovės B. Vaškelienė ir R. Mikalauskienė, net keli ukmergiškiai, skambėjo muzikiniai sveikinimai, o naujojo laureato kalba išspaudė ne vieną šypseną ir buvo palydėta garsiomis ovacijomis.