Spalio 30-oji – politinių represijų aukų atminimo diena Rusijoje. Šįmet į šios dienos renginius įtrauktas ir Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys – 1953 m. lapkričio 8 d. miręs Vladimiro kalėjime (180 km. nuo Maskvos), palaidotas šalia kalėjimo esančiose kapinėse, palaidojimo vieta, kaip ir kitų šiame kalėjime mirusių kalinių, nežinoma. Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Antano Vinkaus iniciatyva Vladimiro kapinėse arkivyskupui M. Reiniui buvo atidengiama memorialinė lenta. Įį Vladimirą (prie Kliazmos) vyko ne tik Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadorius Antanas Vinkus, jo patarėjas Andrius Pulokas, Lietuvos užsienio ministerijos atstovai Marijus Gudynas ir Romanas Judinas, bei Lietuvos dvasininkiją atstovaujantis Vilniaus Šv. Onos bažnyčios rektorius monsinjoras Kęstutis Latoža, bet ir M. Reinio kraštiečiai, jo veiklos tyrėjai ir vardo garsintojai: Zita Mackevičienė (Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė), Antanas Vilūnas (įmonės VILAVA – generalinis direktorius, Daugailių mokyklos bičiulių draugijos pirmininkas) ir dr. Aldona Vasiliauskienė su vairuotoju Igoriu Gerasimovu.
Kelionės, dalies suvenyrų ir kitokias išlaidas padengė daugailiškis Antanas Vilūnas. Savo altruistišku elgesiu jis jau senai seka arkivyskupo M. Reinio mecenatišku pavyzdžiu.
Apsilankėme Vladimiro srities administracijoje, čia buvo pristatyta paroda apie Vladimiro srityje esančias gamyklas, jų produkciją. Parodą pristatė Vladimiro srities administracijos Užsienio ekonominių ryšių departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Elena Voronina ir jos padėjėja Svetlana Makarova. Vėliau vyko mūsų delegacijos priėmimas.
Politinių represijų aukų atminimo dienos išvakarėse Vladimire esančioje vienintelėje Romos Katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje vyko mokslinė konferencija, kurios metu perskaityti 4 pranešimai, skirti Vladimiro centrale (taip vadinamas kalėjimas Vladimire) kalėjusiems ir čia mirusiems, palaidotiems šalia kalėjimo esančiose kapinėse (Kniaz Vladimir central), tačiau jų palaidojimo vieta, kaip minėta, nežinoma.
Romos katalikų bažnyčia Vladimire pastatyta 1891–1892 m. ir 1894 m., pašventinta, suteikiant Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulą. 1930 m. bažnyčia uždaryta (paskutinis, ketvirtas jos klebonas Antonas Dzemiškevičius (1891 06 28–1937 11 03) suimtas, išsiųstas į Solovkus ir po kurio laiko sušaudytas.
Bažnyčia naudota radijo – retransliacijos darbams (tam buvo labai tinkama aukšta varpinė), vėliau pradėta pertvarkyti į parodų salę. Tačiau keitėsi laikai ir šventovė buvo sugrąžinta katalikams. Po 63 metų tikintieji Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje vėl galėjo melstis: 1993 m. liepos 24 d. ji atšventinta. Tarp stačiatikių cerkvių gausos (jų gerokai per 20) katalikų bažnyčia Vladimire pastaruoju metu aptarnauja apie 200 tikinčiųjų.
Nuo 2004 m. kovo 5 d. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos klebonu paskirtas tėvas Sergiejus Zujevas (iki tol čia dirbo kunigai Stefanas Kaprio, Bonaventūra Karanten, Josifas Adomovičius) puoselėja represuotų aukų atminimą, jau keli metai organizuoja konferencijas, kurios vadinamos „Pokrovskio skaitymais".
2010 m. spalio 29 d. tėvas S. Zujevas organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą represijų aukoms:
Studitų ordino archimandritui Palaimintajam Klementijui Šeptickiui (skaitė iš Ukrainos, Ivano Frankivsko srities atvykęs vienuolis studitas tėvas. Manuil Liškovič); Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (iš Lietuvos – dr. Aldona Vasiliauskienė), kunigui Antonui Dzemiškevičiui (prelegentas – Nižnij Novgorodo katalikų klebonas tėvas Mario Boveratti) ir Estijos generolui Janui Laidoneriui bei Lenkijos užsienio reikalų ministrui Janui Stanislavui Jankovskiui (pranešėjas tėvas Kiril Mironov iš Sankt Peterburgo).
Pirmieji trys pranešimuose minėti asmenys glaudžiai susieti ir su Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia: čia galinę sieną puošia Palaimintojo K. Šeptickio (1869 11 17–1951 05 01) ikona, Dievo Tarno M. Reinio ir kun. Antono Dzemiškevičiaus vardai įrašyti paminklinėje lentoje įvardintoje „Didžiulis Jums atlygis danguje" (Velikaja vam nagrada na nebesach). Lentoje įrašytos 9 pavardės, tačiau tik trijų nurodyta mirties data, kitų dar neišaiškintos. O prie arkivyskupo M. Reinio klaidingai įrašytos pavardės nėra ne tik jokių metų, bet ir vardo – t. S. Kaprio rengdamas lentą nežinojo. Tėvas S. Zujevas, galvojo apie naujos atminimo lentos parengimą.
Labai svarbus Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios istorijai momentas – viena jos sienų pasipuošė iš Lietuvos atvežtu arkivyskupo Mečislovo Reinio portretu, patalpintu gražiuose rėmuose. Tai arkivyskupo giminaičio, Vilniaus Pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana Vladimiro Katalikų bažnyčiai. Minėtos paminklinės lentos kairėje bažnyčios klebonas kun. S. Zujevas pakabino M. Reinio portretą, o kun. A. Dzemiškevičiaus portretas kabo dešinėje paminklinės lentos pusėje.
Simple Picture Slideshow:
Could not find folder /home/kulturau/domains/kulturautenoje.lt/public_html/images/atgarsiai/2010_11_Vladimiras_konferencija
Spalio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje šv. Mišias už mirusius aukojo ukrainiečiai vienuoliai studitai t. Manuil Liškovič, t. Vasil Zachorus. t. Vlasij Olenin, kunigai dirbantys Rusijoje t. Mario Boveratti (Nižnij Novgorodas), t. Kiril Mironov (Sankt Peterburgas), t. Sergiejus Zujevas (Vladimiras) ir iš Lietuvos atvykęs mons. Kęstutis Latoža (Vilnius).
Po šv. Mišių bažnyčioje vyko vargonų muzikos koncertas. Grojo tarptautinių konkursų laureatė, menotyros kandidatė Tatjana Kalašnikova; keletą muzikinių kūrinių su vargonų akomponimentu atliko Marija Ponomariova (lyrinis koloratūrinis sopranas).
Susirinkusieji į bažnyčią domėjosi specialiu M. Reiniui skirtu stendu ir straipsniais Lietuvos periodikoje („Lietuvos aidas", „Utenis", „Sietuvos") apie Džovaną Paravičini ir jos knygą italų kalba, skirtą Lietuvos istorijai ir Bažnyčiai (1984), kurioje ir M. Reinio nuotrauka; apie t. Sergiejų Zujevą ir jo, stačiatikio, kelią į katalikybę ir net tapimą dvasininku, jo veiklą, pastangas garsinti arkivyskupo M. Reinio vardą; apie pedagogę Ipolitą Jurganovą ir jos darbą prie arkivyskupo M. Reinio bei kun. Vlado Mirono Vladimiro kalėjimo bylų 2009 m.
Pastebėta, kad į bažnyčią užsukus moksleiviams ekskursantams seselė felicijietė Ancyla (Elzbieta Ozimek) jau pasakojo apie iš Lietuvos atvežtą Lietuvos arkivyskupo Mečislovo Reinio portretą, apie tai kad jis, tiek daug nuveikęs tėvynėje, buvo suimtas ir atvežtas į Vladimiro kalėjimą, kuriame 1953 m. lapkričio 8 d. mirė. Išgirdus nuoširdų pasakojimą darosi graudu – tiek daug ekskursantų Vilniaus arkikatedroje, o kiek ekskursijos vadovų užsukę prie Kankinių-tremtinių koplyčios kalba apie arkivyskupą M. Reinį, o juk ten yra ne tik jo bareljefas, bet sienoje įmūryta ir žemių sauja atvežta iš Vladimiro kapinių...
Simple Picture Slideshow:
Could not find folder /home/kulturau/domains/kulturautenoje.lt/public_html/images/atgarsiai/2010_11_Vladimiras_kapines
Spalio 30 d. po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje Senosiose Vladimiro miesto kapinėse, esančiose prie Vladimiro centralo buvo atidengtos paminklinės lentos Dievo Tarnui Mečislovui Reiniui ir Palaimintajam Klementijui Šeptickiui. Kapinių aikštėje kalbėjo Lenkijos, Estijos, Ukrainos ambasadų Rusijoje ambasadoriai ar juos atstovaujantys pareigūnai, Lietuvos Respublikos ambasadorius Antanas Vinkus kalbėjo apie Lietuvos užsienio reikalų ministrą arkivyskupą M. Reinį, mons. Kęstutis Latoža perskaitė Jo Eminencijos Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimą.
Iš aikštės siauru takeliu, apsuptu garbės sargybos, renginio dalyviai pasuko link memorialo. Šalia jau esančių paminklinių lentų skirtų japonams, estui bei lenkui memorialo šonus papildžius naujomis paminklinėmis lentomis – užbaigtas memorialo ansamblis.
Atidengus paminklines lentas arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir Palaimintajam Klementijui Šeptickiui, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės ir žvakės. Iš Utenos atvykusi delegacija pabėrė žemių, atvežtų iš arkivyskupo M. Reinio gimtojo krašto (nuo simbolinio kapo Daugailių bažnyčios šventoriuje). Kitą dalį žemių įteikė parapijos klebonui S. Zujevui – būsimam arkivyskupo M. Reinio kampeliui. Daugailiuose mons. P.Baltuškos pašventintomis iš Lietuvos atvežtomis žvakėmis lietuviai papuošė ne tik arkivyskupo M. Reinio bet ir Palaimintojo K. Šeptickio memorialines lentas, bei pastarojo simbolinį kapą.
Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus draustinis ir Religinių ir nacionalinių susivienijimų klausimų taryba prie Vladimiro srities administracijos organizavo tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją, skirtą Visos Rusijos politinių represijų aukų atminimo dienai. Konferenciją vedė Almasarida Alimovna Teniotkina (Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus draustinio generalinio direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui).
Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergiejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Pavel Pece sveikinimą perskaitė tėvas Sergiejus Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo Andrius Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.
Konferencijoje perskaityti penki pranešimai: „Iš Suzdalės politizoliatoriaus istorijos" (Sergiej Petrovič Gordiejev), „Tikėjimas ir tikintieji represijų laikmečiu" (Sergiej Nikolajevič Minin), „Švietėjas Afanasijus Sacharovas ir jo tarnystė Bažnyčiai ir pasauliui" (doc. kand. fil. m. Svetlana Aleksejevna Martjanova), „Dievo Tarnas Mečislovas Reinys: Rusijos kalėjimas kaip kelias į šventumą" (dr. Aldona Vasiliauskienė), „TSRS represijos Katalikų Bažnyčiai ir lenkų tautai 1920-1950 metais" (Volos Mariuš).
Konferencijos metu už arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo puoselėjimą, ir paramą garsinant jo vardą buvo įteiktos Vilniaus Pedagoginio universiteto Arkivyskupo Mečislovo Reinio krikščioniškosios antropologijos tyrimo centro (pasirašė akademikas Algirdas Gaižutis) ir Utenos rajono savivaldybės (pasirašė Utenos meras Alvydas Katinas) padėkos. Jas gavo Vladimiro srities administracijos Užsienio ekonominių ryšių departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Elena Iljinična Voronina, pedagogė Valentina Jurganova (ji, kaip minėta, pirmoji dar 2009 m. susipažino su arkivyskupo Mečislovo Reinio bei kun. Vlado Mirono bylomis) ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas. Kartu su padėkomis buvo įteikti ir lietuviški šakočiai bei kiti suvenyrai.
Vladimiro srities administracijos Užsienio ekonominių ryšių departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos Elenos Iljiničnos Voroninos pastangomis renginio dalyviams buvo organizuotos ekskursijos po Vladimirą (ekskursijos vadovas Valerij Viktorovič Peredrejev) bei unikalų 9 km2 architektūrinį „cerkvių miestą" Suzdalę (ekskursijos vadovas Sergiej Sedov).
Grupelė iš Lietuvos susitiko su Vladimiro kalėjimo istorijos muziejaus kuratoriumi papulkininkiu Igoriu Zakurdajevu ir spaudos tarnybos viršininku papulkininkiu Sergiejum Loginovu. Pagal specialų įgaliojantį dokumentą kalėjimo muziejuje esančių dokumentų, susijusių su arkivyskupu M. Reiniu, kopijas jie perdavė dr. A. Vasiliauskienei. Muziejui lietuviai paliko arkivyskupo M. Reinio portretą. Muziejaus kuratorius I. Zakurdajevas M. Reinio portreto buvo prašęs ankstesnės A. Vasiliauskienės kelionės darbui į Vladimiro archyvą metu. Tačiau patekti į Vladimiro kalėjimo muziejų dar neturėjom galimybės – Rusijos Federacijos saugumo ministerijos specialaus rašto – leidimo.
Vėlinių dieną (spalio 2 d.) tėvas Sergiejus Zujevas Vladimiro kapinėse prie Palaimintojo K. Šeptickio paminklo aukojo šv. Mišias. Po jų pašventino ir pasmilkė memoriale atidengtas naujas paminklines lentas Dievo Tarnui Mečislovui Reiniui ir Palaimintajam Klementijui Šeptickiui.
Įspūdinga buvo melstis toli nuo tėvynės, tačiau labai arti to, kas labai mylėjo Dievą, Tėvynę, žmones – kažkur po žeme (giliau ar paviršiuje) naktį (taip liudija archyviniai dokumentai) užkasto arkivyskupo Mečislovo Reinio.
Pirmąsyk plačiau apie arkivyskupą M. Reinį Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijiečiai bei svečiai sužinojo konferencijoje, skirtoje politinių represijų aukų atminimui, kitokia tema kalbėta įvairioms konfesijoms ir netikintiems organizuotoje konferencijoje. Tad arkivyskupo M. Reinio vardas bent mažai dalelei Vladimire jau nebebus kažkas nauja ir netikėta. O tėvas Sergiejus Zujevas stengsis kuo greičiau išleisti rusų kalba skaitytus pranešimus atskira knygele, tad žinios apie M. Reinį dar išsiplės.
Vladimire pasisvečiavome Ramūno Babensko (lietuvio iš Kauno) „Balt-West" firmoje. Straipsnio autorė jam nuoširdžiai dėkinga už mecenatorystę. Firmos žmonėms kalbėta apie Lietuvą, arkivyskupą M. Reinį, Utenos kraštą. Zita Mackevičienė padovanojo albumą, skirtą Utenos kraštui, savo pasakojimu sudomino Nataliją Raskiną, kuri trokšta kuo greičiau išvysti nuostabų arkivyskupo M. Reinio gimtąjį kraštą.
Maskvoje apsilankyta Lietuvos Respublikos ambasadoje. Ambasadorius Antanas Vinkus, itin užsiėmęs įvairiais reikalais, atvykusiems skyrė gana daug laiko. Svečiai padovanojo lietuviškų laikraščių su straipsniais apie Vladimirą ir ambasadoriaus pirmojo oficialaus vizito pas Vladimiro gubernatorių nuotraukomis, įteikė simbolinę širdį – Utenos krašto padėką už darbus garsinant ir įamžinant arkivyskupo M. Reinio vardą. Juk tai ambasadorius, tada dar būdamas Sveikatos apsaugos ministras, vėliau Santariškių universitetinės ligoninės vadovas talkino organizatoriams rengiant po Lietuvą konferencijas, skirtas arkivyskupui Mečislovui Reiniui...
Grįžtančius į Lietuvą lydėjo ne tik gausus lietus, bet ir ilgos devynios valandos laukimo Rusijos Federacijos – Latvijos pasienyje. Tačiau prisiminus rusų katalikų dėmesį mūsų Dievo Tarnui visi sunkumai nublanksta. Juolab, kad tėvas Sergiejus Zujevas laukia arkivyskupo M. Reinio paveikslėlio su vyskupų aprobuota malda (rusų kalba), prašant Aukščiausiojo malonės Beatifikacijos bylos pagreitinimui – Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijiečiai pasiryžę pastoviai melstis. Tai tikrai sektinas pavyzdys Lietuvai.
Dr. Aldona Vasiliauskienė
