Gimė 1941 m. gegužės 2 d. Rukšėnų kaime, Utenos r. Mokėsi Utenos 2-oje vid. mokykloje (dabar - Rapolo Šaltenio progimnazija), Vilniaus finansų ir kredito techni­kume, Vilniaus universitete. Kurį baigusi 1972 m. grįžo į Utena ir dirbo buhaltere įvairiose įstaigose. Išėjusi į pensiją prisiminė vaikys­tėje pamėgtą užsiėmimą - siuvinėjimą. Nuo 1999 m. Valerija surengė apie 15 parodų. Tautodailininkės siuviniai eksponuoti Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos kolegijoje, Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Vyžuono­se, Tauragnuose, gimtajame Rukšėnų kaime, Molėtų krašto muziejuje, mokyklose. Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas" narė. „Siuvinėjimas man - laisvalaikio pomėgis. Įkvėpimą suteikia gamta, aplinka, kurio­je gyvenu. Einu rudenį gatve ir matau nukritusius geltonus klevų lapus. Grįžtu namo - taip ir siekia rankos išsiuvinėti tuos gražius klevų lapus. Sėdu ir siuvinėju. Arba perskaitau kokią knygą, pasižiūriu filmą, randu ten man patikusį motyvą ir siuvinėju. Bene labiausiai man patinka siuvi­nėti gamtą, joje randi įvairiausių spalvų, motyvų, emocijų.
Vieną paveikslą siuvinėju apie 3 mėnesius. Tie trys mėnesiai būna tikros laimės, pasitenkinimo ir džiaugsmo laikas. Aplinkiniai, ypač pažįstamos moterys ir drau­gės, man kartais sako: „Tu laiminga, kad siuvinėji. O mes neturime kuo užsiimti laisvalaikiu..." Tikrai, kiek yra pagyvenusių žmonių, kurie neturi ką veikti. Tad man mano pomėgis - tikra palaima. Dabar, po tiek metų, jau atėjo įgudimas, patirtis, savos temos. Kitą kartą tik spėk sekti paskui siūlą..."