Tautodailininko P.Kaziūno darbas2003 m. Utenos rajono savivaldybės taryba, pritariant Lietuvos rašytojų sąjungai, įsteigė Antano Miškinio literatūrinę premiją poetui už aukštaitiškos dvasios išsaugojimą poezijoje ir (nuo 2004 m.) mažąją premiją respublikos jaunųjų filologų konkurso nugalėtojui.

  

 

 

Donatas CepukasDonatas Čepukas (g. 1933 m. kovo 5 d. Antažiegėje, Dusetų valsčius, Zarasų apskritis, mirė 2016 m. rugsėjo 25 d., palaidotas Dusetose) –  žurnalistas, redaktorius, publicistas.

1956 m. baigė Dusetų darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1962–1965 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1950–1962 m. įvairių valstybinių įstaigų tarnautojas. Nuo 1962 m. Utenos rajono laikraščio „Lenino keliu“ (nuo 1989 m. – „Utenis“) redakcijos darbuotojas, redaktoriaus pavaduotojas, skyriaus vedėjas, nuo 1992 m. iki 2015 m. laikraščio „Utenis“ vyriausias redaktorius, UAB „Utenio redakcija“ direktorius. Parašė ir išspausdino keliolika tūkstančių straipsnių kultūros, visuomeninio gyvenimo, žemės ūkio temomis. Lydėjo Lietuvos Respublikos prezidentą V. Adamkų jo vizitų į užsienio šalis metu, išleido šių kelionių apybraižas.

Stepas Eitminavičius (1952 06 17), prozininkas, eseistas. Vilniaus universitete filologijos fakultete įgijo filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Dirba lietuvių kalbos mokytoju Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. Utenos rajono meno ir kultūros premijos laureatas (2001 m.). 2005 m. už už kūrybingą pedagoginę veiklą bei knygą „Baladė apie mokytoją“ Stepui Eitminavičiui skirtas Utenos miestui nusipelnusio žmogaus apdovanojimas. Nuo 2007 m. -  LRS narys.

Bibliografija:
Kas esi, mokytojau? (esė), 1990.
Metai, žaibo apšviesti (miniatiūros), 1992.
Žiūrėjimas į mėnulį (miniatiūros), 1995.
Šermukšniai (miniatiūros), 1996.
Skyrybos ženklai mokykloje (esė), 2003.
Žaismingiau apie kalbą ir literatūrą (miniatiūros). 2004.
Baladė apie mokytoją (esė, beletristika), 2005.
Balti juodraščiai (novelės), 2006.
Minties budėjimas (apysaka), 2007.
Mėginimai nuskinti dieną, 2011.
Šimtas metrų Utenėlės (poezijos rinkinys), 2012.
Vyžuonos paraštėse (atsiminimai apie rašytojus Bronių Radzevičių ir Antaną Masionį), 2013.
Ratas: novelės, 2014.
Užrašai sau ir kitiems: esė, 2018.

Danius GaliauskasDanius Galiauskas (gimė 1971-05-04 Molėtų rajone). Baigė Kauno aukštesniąją meno mokyklą (dabar – Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas), 1999–2002 metais baigė Vilniaus dailės akademijos perkvalifikavimo studijas, tapo dailės pedagogu, o 2002–2007 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Menų institute, kur  įgijo menotyros bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Dirba dailės mokytoju Utenos dailės mokykloje. D. Galiauskas užsiima aliejine tapyba, itin mėgsta tapyti peizažus, abstrakcijas. 

Antanas Gasperaitis. Ramūno Misiūno nuotraukaAntanas Gasperaitis gimė 1931 m. Juodiškių kaime, Utenos r. 1951 m. baigė vidurinę mokyklą Utenoje, 1978 m. - lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Kvyklių septynmetėje, Šnieriškių, Skudutiškio aštuonmetėse mokyklose, dirbo rajono laikraštyje, laboratorinių elektros krosnių gamykloje, Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos zonos jungtiniame knygyne.
Antanas Gasperaitis daugelį metų rinko medžiagą apie Utenos krašto istoriją, kultūrą, žymius žmones. Surinktą medžiagą - nuotraukas, dokumentus, informaciją Antanas Gasperaitis panaudojo savo knygose:  „Tave papuošt žadėjom" (1998 m.), „Sopulinga sodiečių idilė" (2002 m.), „Rykščių raudos Utenos dvaruos" (2011 m.). Daug Antano Gasperaičio surinktos medžiagos panaudota „Utenos krašto enciklopedijoje" (2001 m.), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje" (2001 m.), knygoje „Tauragnai" (2005 m.), įvairiuose rinkiniuose, albumuose, lankstinukuose. A.Gasperaičio prisiminimai spausdinti publicistinėse knygose „Po Indrajos dangumi" (2002 m.), „Aš-mokytojas" (2007 m.), „Mūsų mokytojas" (2010 m.), „Kuktiškės" (1997 m.), „Mano uteniškių albumas" (2008 m.), „Velaikių Čepėnas" (2012 m.), „Asmenybių spindesys“ (2022 m.).

Guntulyte ReginaRegina Guntulytė – apysakų ir novelių rinkinio „Pora vienam vakarui“, humoro ir satyros knygos „Lapukų didvyrio pagerbimas“, autobiografinių apysakų „Bangų mūša“ ir „Bangų mūšai rimstant“, romanų „Pavėlavęs laiškas“, „Šilagėlės šypsena“, „Vėrinys ant smilgos“ (I ir II d.), „Nebaigtas dienoraštis“, „Paskutinė Daliaus Danilevičiaus moteris“, „Aukštaitiška elegija“, „Labas ir sudie“, „Akmenys kelyje“, trilogijos „Naktinis ekspresas“, „Už posūkio“ ir „Laikas nesustoja“, bei eilėraščių rinkinio „Tas ruduo – irgi mano...“ autorė. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė.

R. Guntulytė gimė 1939 metų rugpjūčio 28 dieną Butkelių kaime (buv. Dusetų valsčius, Zarasų r.). 1949 metais ji su šeima ištremta į Irkutsko sritį. Ten baigė Statybos technikumą. Dirbo brigadininke, statybos darbų meistre, gamybos skyriaus inžiniere.

Algirdas Indrašius /Utena, 2011 - 80 p. iliustr.(1937-03-02 - 2024-02-19) Algirdas Indrašius gimė Utenos r., Traidžiūnų kaime. Tais pačiais metais tėvai persikėlė gyventi į Vyžuonas. 1950 m. baigė Vyžuonų septynmetę mokyklą ir išvyko mokytis į Švenčionėlių pedagoginę mokyklą. 1960 m. įstojo mokytis į Vilniaus dailės institutą. Baigęs institutą 1966 m. diplomo į rankas negavo, buvo nukreiptas į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1968 m. Telšiuose, papildęs grafikos ciklą „Vizijos" naujais darbais, „Alkos" muziejuje surengė parodą. 1969 m. įsidarbino Utenos trikotažo fabrike, vadovavo modeliavimo skyriaus dailininkams, vėliau dirbo apipavidalintuoju. 
1970 m. surengta akvarelės parodą Utenos trikotažo fabrike ir Vyžuonų vidurinėje mokykloje (dabar - Vyžuonų pagrindinė mokykla)..
Sukūrė ir įgyvendino fontanų dekoravimo kalinėtu variu projektą AB „Utenos trikotažas" fabriko teritorijoje.
1974 m. surengė metalo plastikos parodą Utenos kraštotyros muziejuje.
1976 m. dalyvavo bendroje uteniškių parodoje kartu su V. Petroniu, D. Bliumbergiene, K. Kupriūnu, J. Kunigėliene, R. Sidorova, V. Malaiškaite, K. Mikulėnu, R. Vanagiene, V. Staliauskaite, D. Ramanauskiene, A. Nenėnu, H. Orakausku.
1978 m. Utenos kraštotyros muziejuje eksponavo ciklą „Vizijos", pavadinęs „Hirosima".
1979 m. su dailininku H. Orakausku pastatė žalčio Vyžo skulptūrą Vyžuonose.

Balys JuodzevičiusPedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas. 1945-1949 m. mokėsi Leliūnų (Utenos r.) progimnazijoje, 1949-1953 m. baigė Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1953-1958 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958-1961 m. B. Juodzevičius dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Dubingių (Molėtų r.) vidurinėje mokykloje. 1961-1967 m. jis buvo Valkininkų (Varėnos r.) vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1967 m. B. Juodzevičius gyvena Utenoje. 1967-1973 m. jis dirbo Utenos kraštotyros muziejuje moksliniu bendradarbiu, 1973-2000 m. buvo Utenos kraštotyros muziejaus direktorius. B. Juodzevičius yra surinkęs daug kraštotyrinės medžiagos, tautosakos. Nuo 1990 m. jis aktyviai rinko medžiagą apie pokario partizanus, politinius kalinius, tremtinius, sudarė Utenos krašto pokario partizanų, tremtinių ir politinių kalinių kartotekas
B. Juodzevičius sudarė ir išleido knygas:
1998 m. – „Utenos apylinkės" (turizmo informacija)
2001 m. – „Utena ir apylinkės" (kultūros ir istorijos apybraiža)
2003 m. – „Laisvės kaina" (biografinis Utenos krašto rezistencinės kovos žinynas)

Regina Katinaitė Lumpickienė(1955 10 31), poetė, vertėja. Gimė Utenoje, augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vid. mokyklą. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 2003 m. – LRS narė.
Apdovanojimai:
1992 m. Boriso Dauguviečio premija (II laipsnio diplomas) už Antano Miškinio „Žaliaduonių gegužės“ inscenizaciją.
2003 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už eilėraščių ir vertimų knygą „Grąžinu tau laiką“ ir eilių ciklą romantinės muzikos ansmbliui.
2010 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių aukštaičių uteniškių tarme knygą „Paraič nama“.
2021 m. Antano Baranausko literatūrinė premija už knygas „Tapuolia pūkas aky“ ir „Varna su baltu plūksnu“.

 

Katinas Alvydas(1961 01 28), poetas. Nuo 1986 m. Utenos literatų klubo "Verdenė" narys. Nuo 2011 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Bibliografija: eilėrraščiai mokytojų poezijos rinktinėje "Pabūk džiaugsmu", dainų tekstai rinktinėje "Širdies melodija tyli", eilėraščiai rinktinėje "Taip tyliai tyliai" (111 meilės eilėraščių), eliėraščiai Utenos literatų kūrybos almanache "Verdenė". Pirmoji Alvydo Katino poezijos knyga „Sienos iš vėjo", sudaryta iš eilėraščių, parašytų per pastaruosius dvidešimt metų, išleista 2006 m., antroji - „Nugalėję lygumas“  - 2011 m., trečioji - eilėraščių knyga „Vaikšto vienas" - 2015 m.

Romualdas Katinas(1931-2012) lituanistas, poetas, satyrikas, publicistas žurnalistas. Gimė Utenos r. Baltakarčių kaime. Mokėsi Utenoje, vėliau Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Grįžęs į gimtąjį kraštą, dirbo Antalgės aštuonmetėje mokykloje, Utenos rajono laikraštyje „Lenino keliu", laikraštyje „Utenos apskrities žinios".

Rašė eilėraščius, satyras, epigramas, straipsnius, apybraižas. Savo kūrybą publikavo rajono spaudoje, žurnale „Šluota". Utenos literatų klubo „Verdenė" narys nuo 1985 m. Romualdo Katino kūryba publikuota almanachuose „Verdenė".

Bibliografija: satyros „Dvaro juokdariai" (1995 m. - satyriniai eilėraščiai ir epigramos, skelbti žurnale „Šluota"), „Dangus griūva" (2001 m.), dokumentinė publicistika - „Sudeikiai" (2002 m.), „Lemties keliai" (2005 m., apybraižos), „Kryžkelių žmonės" (2006 m., apybraižos), satyrinė poema „Mergakiemis" (2008 m.), romanas „Išdavikės atgaila" (2010 m.), eilėraščių knyga „Aš esu ruduo" (2011 m.), staipsniai  prisiminimų knygose „Kaip man jaunystės neminėt" (2003 m.), „Plačiašakis ąžuolas" (2008 m.), „Mano uteniškių albumas" (2008 m.).

Vytautas Kazela(1955 12 13), poetas, publicistas, leidėjas. Nuo 1994 m. - LRS narys. Dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios" ir „Utenos Diena“,  „Utenis“ vyr. redaktorium. Nuo 2007 metų leidyklos „Kamonada“ vyriausias redaktorius. 2006 m. apdovanotas Antano Miškinio premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“. 1993, 1994, 1998 m. Kazio Umbraso literatūrinė premija, 2013 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už aukštaitiškos elegijos tęstinumą, lietuvių literatūros išliekamąją vertę. 2022 m.  Vytautas Kazela apdovanotas A. Baranausko literatūrine premija.

 Laima KriukelienėDailininkė. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį universitetą  ir įgijo dailės mokytojos specialybę. Su pedagoginiu ir kūrybiniu darbu nesiskiria iki šiol. Dirbdama Utenos kolegijoje dailės dalykų dėstytoja, visą  laisvą  nuo paskaitų laiką  skiria kūrybiniams ieškojimams: molbertinei ir sieninei tapybai, grafikai, erdvinėms kompozicijoms, parodų organizavimui, plenerams, tęstinėms dailės studijoms... Daugiau negu per dvidešimt kūrybinio darbo metų Laima dalyvavo dešimtyse grupinių dailės parodų Utenoje, Zarasuose, Vilniuje, įvairiuose Lietuvos muziejuose, galerijose rengia autorines kūrybos darbų parodas. Lietuvos dailininkų sąjungis narė nuo 2021 m.
Įsimintiniausios iš jų:

- tapybos paroda kartu su studentais Parlamento galerijoje,
- Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje,
autorinės parodos: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos kolegijoje (dvidešimt kartų), Utenos rajono savivaldybėje (du kartus), Utenos kultūros centre ir kt.

Klemensas KupriūnasKlemensas Kupriūnas – Klemas (1951 m. Linkuvoje (Pakruojo r.) - 2022 Utenoje). 1969 m. baigė Linkuvos vidurinę mokyklą (dabar – Linkuvos gimnazija). Mokėsi fotografijos Vilniaus technologijos technikume (dabar – Vilniaus kolegija), menų – Vilniaus dailės mokykloje (dabar – Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla), studijavo ir baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. Dailininkas kūrė tapybos, skulptūros, knyginės grafikos, meninės fotografijos srityse, rašė poeziją. Bet geriausiai mes Klemą pažįstam kaip ekslibristą. Jis yra sukūręs virš 6000 tūkst. ekslibrisų.
Vienas iš ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių, tapytojas ir grafikas šviesios atminties Vincas Kisarauskas apie Klemo ekslibrisus rašė: „Ekslibriai, t. y. knygos ženklai, yra Klemenso Kupriūno viena iš daugelio veiklos sričių <...>. Tuose nedideliuose lapeliuose, kurie skiriami paženklinti to ar kito asmens knygas, dailininkas stengiasi perteikti knygų, bibliotekos savininko esminius bruožus, kartais pabrėžti kurią nors vieną būdingą savybę arba surasti lakonišką, nesudėtingą, žiūrovui lengvai suprantamą simbolį, palyginimą, hiperbolę, kuri nusako knygos savininko būdą, bendrą nuotaiką, vyraujančią žmogaus dvasios spalvą. Kartu stengdamasis perteikti tuos ar kitus žmogaus bruožus, Kupriūnas kartu perteikia ir save. Pažiūrėkime į tas jo sukurtas miniatiūras. Nerasime jose pedantiško krapštymosi, detalaus išskaičiavimo ar pasyvaus šnekėjimo. Visi tie maži piešiniai alsuoja romantiniu pakilumu, emocija ir laisvumu. Štrichas, vaizdai, atributai, elementai ekslibryje yra sujungti stiprios dvasinės nuotaikos, savotiško energijos pertekliaus ir erdvės jausmo“.
Pats Klemas apie savo kūrybą yra pasakęs: „Ypatingą reikšmę mano kūryboje užima paukštis. Tai jungtis žemės su dangumi. Laisvės, ilgesio, laukimo simbolis, liūdesio, džiaugsmo ir rūpestingumo. Mes labai į juos panašūs, net charakteriais.“
2011 m. K. Kupriūnui įteikta Utenos rajono meno ir kultūros premija. 2010 m. jis tapo tarptautinės ekslibrisų ir mažosios grafikos konkursinės parodos „Žalgiris – 600“ II premijos laureatu. Ne vienas ekslibristo darbas buvo įvertintas tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Lenkijoje, Turkijoje, Kazachstane, Amerikoje. Dailininkas personalines parodas rengė įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje. K. Kupriūno ekslibrisų yra Lietuvos kultūros ir meno įstaigose, privačiose kolekcijose, įvairiuose Lenkijos muziejuose, Belgijoje, Japonijoje ir kt.
Klemensas Kupriūnas ne tik kūrė ekslibrisus, bet ir tapė, raižė liną, kartoną, iliustravo knygas, kalė akmenį, organizavo tarptautinius mažosios grafikos konkursus, plenerus, parodas.

Mazuras Giedrius(1981 04 18), dailininkas, skulptorius. 2004 m. baigė Vilniaus dailės akademiją . Tais pačiais metais Danijoje, Bornholmo menų mokykloje mokėsi keramikos. 2005 m. mokėsi Zacburgo dailės akademijoje skulptūros ir instaliacijos klasėje. 2005-2006 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Dirba Utenos dailės mokykloje.
Parodose dalyvauja nuo 2004 m. Dalyvavo simpoziumuose Švedijoje, Danijoje, Čekijoje, Austrijoje, Olandijoje, Lietuvoje. Daug darbų saugoma privačiose kolekcijose Osle, Paryžiuje, Kopenhagoje, Rygoje, Stokholme. Kuria medžio, akmens skulptūras. Rengia performansus, video darbų, konceptualių objektų parodas. Mėgstamiausia - šamoto technologija. Piešiniai pastele, ekslibrisai, medaliai taip pat šio dailininko kūrybos dalis.
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 DAILININKO GIEDRAUS MAZURO DARBŲ GALERIJA >>>

(1958 01 25), poetė. Nuo 2003 m. - LRS narė. Nuo 1985 m. Utenos literatų klubo „Verdenė" narė. Dalyvauja Lietuvos mokytojų kūrybinės draugijos Spindulys" veikloje. 1996 m. Utenos jaunimo ir vaikų teatras Pepė" pastatė poezijos spektaklį pagal eilėraščius Nemirk, karaliau", kuriam sukūrė scenografiją.

Bibliografija: „Smilgos paukštis" (poezija), 1996.
„Žalčio sesuo" (poezija). Utenos Indra, 2001.
„Takažolės laiškai" (poezija). Sapnų sala, 2005.

Utenos rajono Kultūros ir švietimo skyriaus premija už geriausią metų debiutą - eilėraščių knygą „Smilgos paukštis".
2001 m. Utenos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija už eilėraščių knygą „Žalčio sesuo".

Audronė Misiukaitė (A.Snukiškio nuotrauka)Fotografė, poetė, muzikantė. Pradėjo fotografuoti dar mokykloje. 1981 m. baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. „Utenio" laikraščio fotokorespondentė nuo 1994 m. Utenos muzikos mokykloje dirba nuo 2001 metų. Utenos rajono literatų klubo „Verdenė", foto - video klubo „Utenos vizija" narė. 2006 m. Utenos rajono meno ir kultūros premijos laureatė.

Mitaliene JurateJŪRATĖ MITALIENĖ gimė 1960 m. Šiauliuose. 1984 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2007 m. - Lenkijos pastelininkų asociacijos narė. Surengė 10 personalinių parodų. Dalyvavo bendrose parodose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Olandijoje, Australijoje, Amerikoje, Gruzijoje Plenerų ir simpoziumų dalyvė Lietuvoje, Lenkijoje,Gruzijoje.

Interneto svetainė: http://juratemitaliene.weebly.com/

Navikienė VidaNAVIKIENĖ VIDA (1956 11 30), heraldikos kūrėja, dailininkė, scenografė, knygų iliustratorė. Nuo 1979 m. gyvena ir dirba Utenoje. 2006 m. Utenos rajono meno ir kultūros premijos laureatė.
Heraldika: sukurti herbų, vėliavų ir antspaudų etalonai: Tauragnų, Sudeikių, Kuktiškių, Leliūnų, Daugailių herbai ir Kibickų giminės herbas.
Utenos kultūros centro lėlių teatrui "Zuikis Puikis" dailininkė sukūrė virš 100 lėlių ir kaukių, 19 spektaklių scenografijas bei aktorių kostiumus. Vyžuonų pagrindinės mokyklos lėlių teatrui 3 spektakliams sukurtos lėlės ir scenografija. „Žaliaduonių" mėgėjų teatrui 4 spektakliams sukurta scenografija ir kostiumai. "Trakto" teatrui 2 lauko vaidinimams sukurta scenografija ir 55 kostiumai.

Panavas Petras(1933 m. rugsėjo 6 d. Vingiriuose, Daugėliškio valsčiuje, Ignalinos r. – 2024 m. balandžio 10 d. Utenoje) poetas, prozininkas. Nuo 1979 m. LRS narys. 

Mokėsi Paringio pradinėje ir Ignalinos vidurinėje mokyklose. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kurį baigė 1964 m. Trylika metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume. Nuo 1972 m. gyveno Utenoje, kur ilgus metus 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Dauniškio gimnazija) dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vedė pirmąjį Sąjūdžio mitingą Utenoje, dalyvavo politiniame Utenos rajono gyvenime. Dvidešimt trejus metus redagavo kraštiečių klubo leidinį „Indraja“, buvo aktyvus literatų klubo „Verdenė“ narys.

Bibliografija:

„Žemės tyla“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1973.
„Po debesiu baltu“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1978.
„Galulaukės mūsų banguotos“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1983.
„Tarpežerių regėjimai“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1991.
„Dausojimai: eilėraščiai“. - Utena: Indraja, 1993.
„Pabuvimas: eilėraščiai“. - Utena: Utenos spaustuvė, 1998.
„Kokios gražios jūs iš nuotolio“: eilėraščiai. - Utena: Utenos spaustuvė, 2001.
Ateini, pareini, nueini...“: eilėraščiai. - Utena: Indraja, 2002.
„Daumantas“: istorinė drama. - Utena: Utenos spaustuvė, 2004.
„Gandras neša Dionizą" (eilėraščiai vaikams), 2007.
„Sugrįžkit, gervelės“ (eilėraščiai vaikams), 2008.
„Praamžiaus paunksmėje“ (eilėraščiai), 2009. 
„Įkvėpimo auka“ (atsiminimų knyga), 2011.
„Tarp dviejų upynų“ (sakmės ir giesmės), 2013.
„Trys broliai, juodvarniais lakstantys“ (sakmė apie tris brolius Miškinius), 2018.

stiklo galerija

projektas ART U2022 m.  Utenoje  vykusio  menininkų  projekto  ART‘U 2022 (Menas mieste-miestas mene) paskaitos apie garsias Utenos krašto asmenybes.

Paragauk sulos

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt