TAI BUVO PRIEŠ DVIDEŠIMT METŲ (Baltijos kelio dvidešimtmečiuii)

Minime unikalų mūsų istorijos faktą - Baltijos kelio dvidešimtmetį, mūsų nepriklausomybės atkūrimo preliudią. Visi, stovėję tame kelyje, šiandien jaučiasi prisilietę savo rankomis prie istorijos ir tuo pagrįstai didžiuojasi. Prisimenu, tą kart trys iš keturių mano šeimos narių nekantriai laukėme tos dienos, kada susikibsime į gyvą  žmonių grandinę per tris respublikas. Bet staiga man paskambina iš ekskursijų biuro ir klausia, ar aš nepamiršau, kad turiu su grupe ekskursantų iš Utenos vykti į Kaukazą. Tikrai jau buvau pamiršęs, o dabar teisindamasis dar pridedu, kad esu pasiruošęs vykti į Baltijos kelią. Ekskursijų organizatorĆ« ima mane maldauti, kad važiuočiau, dabar toks sujudimas, kad kitą  vadovą  surasti būtų sunku, o atšaukti ekskursijos, už kurią  jau ir pinigai sumokėti, negalima. Po nemažų abejonių, atsikalbinėjimų ir pamąstymų pagaliau sutinku vykti į tą  nelemtą  Kaukazą: juk du šeimos nariai Baltijos kelyje dalyvaus tikrai, o trečiasis tą  pačią  dieną  galės pasižvalgyti, kas vyksta Gruzinų karo kelyje.

Vilniuje viena mūsų grupės ekskursantė stotyje aptiko ženklelių su Gedimino stulpais ir nupirko visiems po vieną  ir dar keletą  padovanojimui. Jau Kaukaze, prieš pat Baltijos kelio dieną , išvakarėse, užėjęs į moterų kambarį, radau jas karpančias juodos medžiagos, atrodo, šilko atraižą į smulkesnius kaspinėlius. Jos pareiškė, kad tuos kaspinus ir Gedimino stulpus prisisegsime prie krūtinių ir taip, nors būdami Kaukaze, paminėsime Baltijos kelią. Tokiai moterų iniciatyvai pritarė ir vyrai. Kai vairuotojas gruzinas mus pamatė su šitais kaspinais, susirūpinęs ėmė klausinėti, ar kas nors staiga nemirė ių mūsų turistinės grupės. Kaip mokėjome, taip paaiškinome, kas tai per diena  ir kas dabar dedasi prie Baltijos. Gruzinas buvo jau ne jaunuolis, taigi istoriją  šiek tiek nutuokė ir mums baigus aiškinti sušuko, rusiškai, žinoma: "Jūs žinote, kas jūs tokie? Jūs šaunuoliai. Jūs net patys neįsivaizduojate, kokie jūs, lietuviai, šaunuoliai/" Ir kiekvieną  kartą  sustojus autobusui tas gruzinas, susitikęs kitus vairuotojus, rodė į mūsų grupę ir kažką  aiškino, o tie kiti vairuotojai, matyt, nelabai tikėdami, kad jų kolega sako tiesą , vis prieidavo prie mūsų ir prašydavo paaiškinti, kodėl ant mūsų krūtinių gedulo kaspinai ir kažkokios nematytos emblemos, ir ko mes, lietuviai, norime. O išgirdę paaiškinimus lyg užburti vis kartojo: "Molodcy vy, litovcy. Ach, kakije vy molodcy".
Dabar, po dvidešimties metų, tą  savo kelionę prisimenu su visomis smulkmenomis. Ir nesijaučiu nusikaltęs istorijai vietoj Baltijos kelio Gruzinų kelyje stovėjęs ir gruzinų vairuotojams aiškinęs, kas dedasi prie Baltijos. Gal vienas kitas gruzinas ir šiandien prisimena tą mūsų aiškinimą . Tuo labiau, kad šiandien virš Gruzijos irgi kaupiasi negeri debesys.

 

Petras Panavas

Theater Cluster 2019

2019 PJERO

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt

Utenos hipodromas

kamanos (2)