Leliūnų vargonaiDaugiau kaip prieš šimtą metų, 1813 m. kunigo Antano Masaičio rūpesčiu į Leliūnų bažnyčią buvo atgabenti garsioje Gebelio vargonų firmoje Karaliaučiuje pagaminti 21 registro vargonai. XX a. pradžioje šie vargonai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.

"XX a. pirmoje pusėje reikėtų išskirti Karaliaučiaus meisto Bruno Goebelio vargonus, kurie buvo pagrindiniai žinomi ir naudojami Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune - Tėvų Jėzuitų bažnyčioje, dveji konservatorijoje. Bruno Goebelio vargonai būdavo labai geros kokybės, - vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Iki šiol jie išlikę Leliūnuose ir Salake, laikomi bene geriausiais iš senųjų instrumentų Lietuvoje."

Jūratė Landsbergytė. „Vargonų muzika Lietuvoje XX a.


Pirmoji bažnyčia pastatyta 1788. Iš pradžių joje vargonų nebuvo. 1804 jau buvo mažas pozityvas, pastatytas ant choro ir pridengtas ant lentos nutapyta vargonų dekoracija. 1818 ir 1820 minimi 7 registrų vargonai, 1839 ir 1848 būta raudon- medžio spalva dažytų 9 registrų vargonų. 1867 bažnyčioje atliktas didelis remontas. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1907. Vargonai: B. Goebel/ (Max Terlctzki Nachf.) / Opus 276/ Orgelbauanstalt/Kőnigsberg i Pr/1910. Vargonų traktūra - pneumatinė, oro skirstymo dėžes - išilginės, griežykla- vargonų centre, iškelta į vargonų priekį (vargonininkas sėdi atsigręžęs į altorių), dumplės - lygiagrečios, vargonų viduje, prospektas - neogotikinis, vieno tarpsnio, suskirstytas į penkis laukelius.

Rimantas Gučas „Lietuvos vargonai"

Leliūnų bažnyčioje dirbę vargonininkai:

Jurgis Baltakis (XX a. pradžia).
Juozas Gruodis 1909–1914 m. vargoninkavo ir vadovavo chorui Leliūnuose. Iš Leliūnų vargonininko Kazimiero Treinio muzikavimo įgūdžių yra gavęs žymus kompozitorius ir dirigentas Jonas Karosas, kuris 1909-1914 m. su kitu savo mokytoju Juozu Gruodžiu vargoninkavo ir vadovavo chorui Leliūnuose.
Juozas Gutauskas (1893 02 14-1968 05 19) 1925 m. prie Kauno konservatorijos baigė vargonininkų ir muzikos mokytojų kursus ir 1927 m. vargoninkavo ir vadovavo chorui Leliūnų bažnyčioje.
Pranas Sližys (1915 12 16-2004 02 15) 1933 m. pradėjo vargoninkauti Leliūnų bažnyčioje. Suorganizavo apie 60 dalyvių mišrųjį chorą, kurį išmokė sudėtingesnių mišių ir giesmių.
Bronius Sližys (1920 10 07 -1987 12 07 d.) 1937 m. pradėjo vargo- ninkauti Leliūnuose, kartu lankė Konrado Kavecko vadovaujamus vargonininkų kursus Kaune.

Juozas Strolia (1897 01 11-1969 02 15) – smuikininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius. Vargoninkavo Leliūnuose.
Stanislovas ŠakėnasStanislovas Šakėnas (1925 04 10) - Leliūnų bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas nuo 1946 metų kovo mėnesio iki 2008 m.
Žydrūna Čižienė (1969) - Leliūnuose vargoninkauja ir vadovauja chorui nuo 2008 m.

Leliūnų miestelio bažnytinis choras 1929 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Leliūnų miestelio bažnytinis choras 1929 m.
Nuotrauka iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių. 

Leliūnų choras 2009 m.

 

 

 

 

  

 

  

 

Jaunieji Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios choristai su klebonu Alfredu Puško
(antras iš kairės antroje eilėje) ir vargonininke, choro vadove Žydrūna Čižiene (centre) 2009 m.

 

Leliūnų Šv.Juozapo bažnyčios jaunimo choras  

Jaunieji Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios choristai su choro vadove Žydrūna Čižiene (2012 m.)

 
 

2011 m. rugsėjo 25 d. Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje vyko vargonininko Balio Vaitkaus koncertas. Renginio metu pasveikintas ilgametis Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios vargoninikas Stanislovas Šakėnas.

 

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt

Utenos hipodromas

kamanos (2)