2016 m. kovo 23 d.  Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta tautodailininkės Donatos Prušinskaitės tapybos paroda. Utenos krašto tautodailininkai, literatai, visuomenės veikėjai Donatą Prušinskaitę sveikino ir su 90-tuoju gimtadieniu. Susirinkusiems Donata dovanojo savo kūrybos eiles, mintis ir šypsenas. Gausus sveikintojų būrys pasakojo prisiminimus, teikė gėles, dėkojo už draugystę.  Utenos rajono savivaldybės mero padėką už Utenos miesto garsinimą ir tautodailės meno puoselėjimą įteikė mero patarėjas Gintautas Petravičius, daug šiltų linkėjimų kūrėjai išsakė Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas" vadovė Zita Indriūnienė, klubo nariai.

Donata Prušinskaitė gimė 1926 m. kovo 22 d. Utenoje, čia ir gyvena. Tapybos parodose menininkė dalyvauja nuo 1983 m., yra Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas" narė. Daugybės paveikslų autorė pasakoja, kad mokyklos laikais ypač sekėsi piešti. Tą pastebėjusi Kaune gyvenanti pusseserė Genutė Prušinskaitė-Radzevičienė atsiuntė Donatai aliejinių dažų dėžutę ir nuo šios daovanos prasidėjo visą gyvenimą lydintis pomėgis. „Pradžioje tapiau ant drobės aliejiniais dažais. Kelis metus darbo neturėjau, todėl pragyvenau iš rankdarbių - siuvinių, mezginių. Tapyti mokė ir drobes ant rėmų užtempti padėdavo jau šviesios atminties Algirdas Malakauskas, grafikas profesionalas. Jis visuomet didžiuodavosi, kad išmokė mane tapyti: „Nepasakysiu, kad tapai kaip penkto kurso studentė, bet kaip trečio kurso - tai tikrai". Dar labai sekėsi tapyti banguojančią jūrą, tačiau Algirdas juokaudavo, kad jos niekada nesu mačiusi. Žiemą tapau iš nevilties. Man rankas skauda, pirštai tirpsta. Tačiau tapyba padeda. Jei paveikslas pasiseka, blogos emocijos visuomet pradingsta", – sakė Donata. Parodų, kaip ir paveikslų neskaičiuojanti menininkė pasakoja, kad piešti jai pavyksta greitai-užtenka 4-5 valandų, kad spalvingos gėlės pražystų naujoje drobėje.

Nuotraukos Violetos Develienės