CIMG8342Dr. Aldona Vasiliauskienė

2015 m. sausio 6 d. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje Vilniuje buvo atidaryta Respublikinė konkursinė liaudies meno kūrinių paroda „Aukso vainikas". Konkursinių parodų pradėtų rengti nuo 2005 m. ciklas turėjo ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausias tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandieninėje kultūroje.
Į respublikinę parodą patenkama praėjus du turus: tapus laureatais rajoninėje, o vėliau regioninėje parodose. Respublikinės parodos laimėtojai apdovanojami aukščiausiu įvertinimu – „Aukso vainiku" (pastarųjų autorė juvelyrė Milda Gutauskienė). 

Nuo 2005 metų „Aukso vainikas" įteiktas jau 25 įvairių meno sričių tautodailininkams: 2005 ir 2006 metais vainikuota po du liaudies meno kūrėjus, o 2007 – 2013 CIMG8344metais – po tris - įtraukus kryždirbystę. Kai kurie jų – laimėję net po du vaikinus (skirtingose meno srityse).
X-osios tautodailininkų šventės „Aukso vainikas" pradžių pradžia 2005 m. – pirmoji paroda Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos Nacionaliniame muziejuje buvo pristatyti 10 apskričių: Alytaus (3), Kauno (3), Klaipėdos (2), Marijampolės (3), Panevėžio (2), Šiaulių (2), Tauragės (3), Telšių (3), Utenos (2), Vilniaus (3) liaudies meno darbai. Iš viso 26 autorių darbai.
Uteniškiai tautodailininkai Respublikinėje parodoje.
Utenos apskritį 2015 m. sausio 6 d. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidarytoje Respublikinėje konkursinėje liaudies meno kūrinių parodoje „Aukso vainikas" atstovavo Genovaitė Adiklienė ir Adelė Tumėnienė.
Uteniškė G. Adiklienė parodose dalyvauja nuo 2000 m. Nuo 2002 m. ji – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Be to, turi meno kūrėjos statusą. Parodoje eksponuoti penki jos darbai, nutapyti ant kartono 2014 m.: „Dailininkas", „Gėlių pardavėjai", „Fotografas", „Laiškanešys" ir „ Pintinių pynėjai".
Zarasiškė Adelė Tumėnienė parodose dalyvauja nuo 1969 m. Nuo 1976 m. ji – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, 2008 metų „Aukso vainiko" konkurso laureatė už taikomąją dailę. Parodoje eksponuotos penkios jos lovatiesės: viena išausta 2011 m., kitos keturios – 2012 m.CIMG8347
Uteniškiai – šventės dalyviai.
Iš Utenos į parodą atvyko keturi: Odeta Tumėnaitė – Bražienė, 2007 m. „Aukso vainiko" nominantė (grafika – lino raižiniai); Vytautas Valiušis – 2007 m. „Aukso vainiko" nominantas (keramika), Genovaitė Adiklienė – parodos dalyvė (primityviojii tapyba) ir Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė – Aukštaitijos krašto regiono parodų organizatorė Zita Mackevičienė.
Būtina pažymėti, kad Utenos apskrities liaudies meno kūrėjai yra gavę keturis „Aukso vainikus". 2007 metais du: Odeta Tumėnaitė – Bražienė ir Vytautas Valiušis; 2008 metų „Aukso vainiko" konkurso laureatė Adelė Tumėnienė ir 2009 metų „Aukso vainiko" nominantas, šviesios atminties kryždirbys Pranas Kaziūnas (1947 10 27–2013 09 12).
Sveikinimai šventės dalyviams.
Iš įvairiausių Lietuvos regionų atvykę liaudies meno kūrėjai su jais lydinčiais palaikytojais apžiūrėję parodą, Trijų Karalių ir juos lydinčių muzikantų buvo pakviesti į muziejaus salę, kurioje ir vyko iškilminga ceremonija – „Aukso vainikų" įteikimas.
Renginį vedė Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė ir aktorius bei režisierius Ramūnas Abukevičius. Kelias liaudies dainas atliko Veronika Povilonienė pritariant instrumentalistui Sauliui Petreikiui.
Vedantieji džiaugėsi šia gražia švente į kurią Trijų Karalių – didelių karalių atlydėti ir pagerbti tiekos mažesnių karalių susirinko tokia gausa liaudies meno gerbėjų, kurie sunkiai betelpa net ir sustoję didžiulėje salėje. Vedantieji kalbėjo apie Tris Karalius, Žvaigždes, šventes, papročius.
CIMG8348Sauliaus Liausos žodis.
Sveikinimo žodį šventės dalyviams tarė vienas parodos steigėjų – Liaudies Kultūros centro direktorius Saulius Liausa: „Turime didžiausią turtą – liaudies meną, meistrai, kurie atranda savo ženklus šių dienų iššūkiuose. Jie ateina į šiandienos gyvenimą: iškeltas sodas, tautinis kostiumas, kūryba – visa tai duoda vilties, kad liaudies menas bus svarbus, nes vis daugiau atsiranda naujų meno žmonių. Komisijai vis sunkiau atrinkti geriausius, nes auga darbų kokybė. Džiaugiamės, kad aprodą kaskart atranda vis aukštesnes sales, garsesnius rūmus – tą liudija ir šiandienos paroda". S. Liausa visiems palinkėjo kūrybingų, sėkmingų metų, stiprios sveikatos.
Birutės Kulnytės sveikinimas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kalbėjo kad nacionalinis muziejus ir Lietuvos liaudies kultūros centras glaudi ir miela draugija, pažymėjo, kad muziejaus etninės kultūros skyrius pradėjo leisti seriją naujų leidinių „Tradicijos ir dabartis", kuriuose galėtų tilpti ir nominantų darbai. Kaip tik šį ciklą „tradicijhos ir dabartis" ir pradėjo liaudies meistrės Odetos Tumėnaitės – Bražėnienės almanachas „Karpiniai. Raižiniai. Margučiai" „Darbas – žmoniškumo pagrindas, - sakė muziejaus direktorė B. Kulnytė, - vertinu darbščiuosius". Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė linkėjo nepailstamo darbštumo, kūrybiškumo.CIMG8349
Šarūno Biručio sveikinimas.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi, kad jis jau trečią kartą dalyvauja tokioje kilnioje šventėje su trimis dideliais ir pulku mažesnių karalių. „Valstybė, - sakė ministras, - prasideda nuo kultūros, tautos, kalbos, identiteto. Ir čia viena svarbiausių dalių – liaudies kūryba. Žavi, kad visi turite tiek energijos. Gaila, kad negalite kasmet gauti karūnos (turi praeiti 7 metai), tačiau karūną tas pats asmuo gali gauti kitose meno srityse. Gražių metų, kūrybinės minties, tiksliau – išminties, kuri plaukia jūsų darbuose iš amžių glūdumos ir ką radote savo širdies gilumoje, galite bei turite perduoti ateities kartoms".
Jono Rudzinsko žodis.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, pavadintas „visų kultūrų ministru", pasidžiaugė gausiu žvaigždynu, kuris susirenka vieną kartą metuose konkursui. „Tačiau žodis konkursas čia netinka, - sakė J. Rudzinskas, – geriau vartoti terminą varžytuvės. Dabar, kai atsivėrė Europos pasaulinės erdvės, šis renginys tampa tam tikru kamertonu. Mes esame lemtingame slenkstyje – jau dešimt metų, kai vyksta liaudies meno kūrinių paroda „Aukso vainikas". Norinčiųjų ir galinčiųjų dalyvauti joje yra dar daugiau, tad reikia daugiau ir apdovanojimų". Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas J. Rudzinskas šios dienos šventę pavadino visų tautodailininkų švente.
Vertinimo komisijos.
Visų sričių tautodailės darbų įvertinimui buvo sudaryta speciali komisija, kurios pirmininkė – Dailės akademijos profesorė Aleksandra Aleksandravičiūtė, nariai: Jonas Rudzinskas, Irena Seliukaitė, dr. Teresė Jurkuvienė, prof. Alė Počiulpaitė, Vida Šatkauskienė. Be to, buvo sudaryta ir keturių asmenų – nepriklausomų ekspertų komisija.
Dailės akademijos prof. A. Aleksandravičiūtė pažymėjo, kad buvo siekiama atrinkti kūrinius, kurie rekonstruotų užmirštą senąją tradiciją, vidinį gilumą, pabrėžtų CIMG8354darbą. Paroda gana tolygi, kūrėjai – vienodo reikšmingumo, todėl komisijų nariams buvo sunku ir sudėtinga išrinkti geriausius.
Pažymėti tuos, kurie tik „per gaidžio žingsnį", kaip sakė dr. Alvyda Lazauskaitė, ar per „pusę gaidžio žingsnio", kaip sakė Irena Seliukaitė, nutolę nuo „Aukso vainiko" laimėtojų buvo įsteigti ir specialūs (pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų vietų) diplomai. Jų įteikta 11-ka, o prie antrųjų ir trečiųjų vietų diplomų ir specialūs ženkleliai – mažieji aukso vainikėliai.
Specialius diplomus įteikė prof. A. Aleksandravičiūtė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vadovė dr. Alvyda Lazauskaitė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
„Aukso vainiko" nominantai.
Įteikti ir trys Aukso vainikai. Juos uždėjo Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir Liaudies Kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Geriausiu skulptoriumi vaizduojamosios dailės srityje pripažintas garliaviškis (Kauno r.) Kazimieras Martinaitis. Jis nuo 1973 m. dalyvauja parodose, o nuo 1987 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Parodoje buvo pristatyti 5 jo darbai – spalvoti drožiniai: „Nukryžiuotasis" (2014), „Kristaus sutikimas danguje" (2012), „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas" (2012), „Jėzaus gimimas" (2012), „Jėzaus krikštas Jordane" (2012), „Kristus po prisikėlimo danguje" (2012).
Geriausiu taikomosios dailės kūriniu pripažinti tradicinių amatų meistrų Raimondos ir Vytauto Ramanauskų iš Mažeikių medžio tošės darbai. Raimonda parodose dalyvauja nuo 1998 m. , nuo 1999 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Vytautas parodose dalyvauja nuo 1996 m., nuo 1999 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Abu yra tradicinių amatų meistrai, jų darbams suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produktų sertifikatas. Parodoje buvo eksponuoti 9 darbai pagaminti 2014 m.: rankinukas, krepšys, dėklas, krepšelis ir 5 įvairios dėžutės.
Geriausiu kryždirbystės meistru pripažintas Antanas Vaškys (2006 m. „Aukso vainiko" konkurso laureatas už kryždirbystę) iš Plungės rajono. Parodoje pristatyti 5 darbai: 4 koplytstulpiai ir kryžius. Koplytstulpis su Pietos skulptūra (kalvis Arūnas Platakis), 2010; Koplytstulpis su šv. Cecilijos skulptūra operos solistei Petronėlei Zaniauskaitei atminti (kalvis Virgilijus Mikuckis), 2010; Koplytstulpis Žemaičių krikšto jubiliejui paminėti (kalvis Arūnas Platakis), 2013; Koplytstulpis su šv. Jurgio skulptūra (kalvis Virgilijus Mikuckis), 2014 ir Kryžius Platelių bažnyčios jubiliejui paminėti, 2014.
Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, baigdama renginį šventės dalyviams palinkėjo: „Pradedame Etnografinių regionų metus, tad linkiu daugiau tokių prasmingų švenčių ir gražių rezultatų".
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo.

 

2019 11 2020 01 Landsbergio

2019 PJERO

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt

Utenos hipodromas

kamanos (2)