Mindaugas Stundžia „Ant paskutinės pakopos"Regina Stakėnienė

Poetas, žurnalistas Mindaugas Stundžia, gimęs Saldutiškio krašte, yra išleidęs virš dešimt knygų – vaikams ir suaugusiems. Pirmoji knyga „Tarp žolynų ir lazdynų" išleista 1985 metais „Vyturio" leidykloje. Pastarosiomis dienomis leidykla „Indra" išleido jo rinktinę „Ant paskutinės pakopos", jungiančią jo mintis, poeziją suaugusiems ir vaikams, prisiminimus apie sutiktus rašytojus, kūrybinę, profesinę veiklą.

 Pasidžiaugti Mindaugo sėkme, aptarti naująją knygą rinkosi leidėjai, menininkai, verdeniečiai, skatinę, padėję naujam leidiniui rastis ir abiems palinkėti sėkmingo, jautraus, jaukaus bendravimo su skaitytojais.

Gražiai, su dovanėlėmis Mindaugą sutiko knygos leidėjai - Antanas ir Žaneta Kibickai, Vida Navikienė. Tai geri seni pažįstami, bendradarbiai, bendraminčiai, draugai, leidę ne pirmą jo kūrinį. Ši puiki komanda verdeniečiams yra padovanojusi begalę puikių akimirkų - leidinių ir renginių, susitikimų, pagalbą kūryboje ar asmenybės ugdyme. Svarbiausia- draugystė nuo 1983 metų, nuo pirmųjų klubo žingsnių. Vertybė, tarytum perlas, susiformavęs savame lopšyje.

Verdeniečiai su dėkingumu prisiminė Utenos rajono vadovus, savivaldybės merą Alvydą Katiną, suteikiančius paramą, leidžiant knygas, ruošiant renginius, projektus ir juos vykdant.

Žvilgteliu į Mindaugą Stundžią, itin daug reiškiantį Utenos klubo „Verdenė" nariams - atsigavusį, žvitrų, sąmojingą, jautrų, pilną idėjų, naujų sumanymų. Paskutinė pakopa nušuoliavo toli į ateitį. Laikmetis, krizės, sunkūs psichologiniai momentai, nelengvas darbas ūkelyje, kad išgyventų, pakeitė būtį ir jį patį. Liko smulkutis, baltutėlis, su lazdele rankoje. Švarkelis, prieš šešetą metų dar gražiai derėjęs prie sportiškos figūros, dabar lengvai pleveno vėjo pučiamas.

Nuostabūs, atviri, pailsėję, susitikime spinduliavo Regina Katinaitė-Lumpickienė, Odeta Bražėnienė, Stepas Eitminavičius, Petras Panavas. Stepas prisipažino, kad yra Mindaugo Stundžios mokinys, Petras, Regina, Odeta Mindaugą sutiko dar pačioje jaunystėje, tad jų prisiminimai- šviesūs, prasmingi.

Labai jautriai Mindaugą sutiko jo buvusios bendradarbės Rūta Jonuškienė ir Audronė Misiukaitė. Audronė skyrė jam savo ir kitų autorių sukurtas dainas, džiaugėsi susitikimu su visais. Abi tiek turėjo įspūdžių iš gyvenimo redakcijoje! Manau, apie tai dar ne vienas iš jų turės ką papasakoti ir skaitytojams.

Nors grupelėmis buvome susitikę renginiuose, tačiau pasiilgę vienas kito, o Mindaugą ir Rūtą – seniai bematę. Turėjome apie ką pasikalbėti. Vos spėjome vienas kitą išgirsti ir išsisakyti. Žinoma, pirmiausia apie Mindaugo naują knygą, nejučiomis nuklysdami į esamą ir buvusį gyvenimą, darbus, praradimus, išdavystes, tuštumas ir pilnatvę, netikėtus įspūdžius ir atradimus bei nusivylimus, sutiktas žinomas asmenybes (Rūta papasakojo įdomių, naujai išgirstų detalių iš rašytojo B. Radzevičiaus gyvenimo, aptarėme ir jo kūrybą, Stepo Eitminavičiaus organizuotą jam renginį)... ir vėl grįžome prie Mindaugo knygos, paskaitydami labiausiai patikusį jo eilėraštį.

Rūta, vis besirūpindama kitais, labai nutolusi savo gyvenimu, bet visada arti mintimis, supratimu, savų pasiilgimu, papasakojo ir apie visai kitą pasaulį, kitokius papročius ir kultūrą. Visi esame keliavę, matę įvairiausių kraštų, tačiau gyvenimas ten turi išskirtinai kitas spalvas. Rūta – stipri moteris, iš nuotolio gebėjusi užauginti puikias keturias dukras, išlikti jauna, gražia, įdomia ir savita. Man gaila to savitumo, kuris neatsiskleidė, kuris susiliejo su dimensijos paliestais svetimtaučių gyvenimais, jų sunkiai suvokiamais rūpesčiais. Norisi tikėti, kad ji dar sudėlios savo sudėtingo gyvenimo išmintį, patirtį poezijos ir prozos knygose,- juk yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, sukurs puikiausių vestuvinių sodų, poezijos paukščių,- juk yra ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

Aktyviai dalyvavusi Atgimimo sąjūdyje, straipsniuose aprašiusi kitų šio krašto gyvenimus, darbus, istoriją, manau, niekad negalės pakeisti čia susikurto dvasinio pasaulio.

Sutarėme, kad visi susitiksime Utenos miesto 750-ąjame gimtadienyje, surengdami tradicinį renginį „Gimtoji mūsų žemė", ta proga visuomenei pristatydami M. Stundžios rinktinę „Ant paskutinės pakopos". Iki tos dienos galvosime vienas apie kitą, kursime gražiausius posmus, mintis miestui, kuris visus subūrė.

Reginos Stakėnienės nuotraukose jaukios verdeniečių susitikimo akimirkos:


2020 vasara

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt