Panavas PetrasGražūs mūsų šitie gyvenimai
Birželiai šitie Aukštaitijoje
Gražūs šitie atlaidais kasmetiniai 
Vis dar švento Untano
Po Juknėnų klevais
Po baltų debesynų klajojimu
Virš sėliškų upių vingiavimo 
Virš senosios Nalšios ežerynų
Virš pradžios Lietuvos
Per stebuklų stebuklą didžiausią
Ligi šiolei lietuviškos
Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Vieninteliai
Nepakartojami

Poetas lyrikas, prozininkas, publicistas, dramaturgas, pedagogas, Utenos krašto Garbės pilietis – ir atviras bei tiesus žmogus, visada besilaikęs nuostatos, kad „pasaulis yra gražus, svarbu jo nesubjauroti dviveidyste, pataikavimu ir širdies kietumu“. 1972 m. atvažiavo į Uteną ir liko čia gyventi bei dirbti. Iki 1995 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Utenos 4–joje vidurinėje mokykloje (dabar Utenos Dauniškio gimnazija), vėliau – Antalgės ir Utenos pagrindinėse mokyklose. 23 metus redagavo uteniškių kraštiečių klubo leidinį „Indraja”. Vedė pirmą Sąjūdžio mitingą Utenoje, atkūrė Utenos skautų draugovę ir kelis metus jai vadovavo. Literatūrinės Antano Miškinio premijos laureatas (2003 m., už rinktinę „…ateini, praeini, nueini…”), Vlado Šlaito premijos lauretas (2011 m., už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka”). Petro Panavo istorinės dramos „Daumantas“ motyvais Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras pastatė spektaklį (2004). Sakmė apie poetą Antaną Miškinį ir jo brolius – „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“ – paskutinis Petro Panavo kūrinys. Jo atsiminimai apie A. Miškinį, J. Šiožinį, P. Širvį, J. Baltušį, Č. Kudabą, E. Šimkūnaitę – istorijos, krašto pažinimo žinių, patriotizmo, meilės savo kraštui šaltinis.

Dienoraštis www.kulturautenoje.lt svetainėje atsirado 2008 m.. Dailininkas Laimonas Šmergelis mielai sutiko nupiešti Petro Panavo šaržą, kuriuo poetas labai džiaugėsi. Petras, nors jau buvo garbaus amžiaus, „prisijaukino“ kompiuterį ir įvairiomis progomis atsiųsdavo savo eilių, tekstų – naujų ir iš anksčiau išleistų knygų, kukliai ir šelmiškai klausdamas „ar čia tiks ta mano rašliava?“. Sakydavo, kad smagu žinoti, jog tekstai internete pasiekiami dideliam skaitytojų ratui - „gal kas paskaitys ir patiks...“.

Tai būtų gerai visa tai pamatyt iš Aukštybių.
Jei, žinoma, Jos dar yra. Jei iš viso Jos buvo.
O aš tikrai neišmanau teorijos tikimybių.
O aš nieko neišmanau, nors išgėręs dar smagus ant liežuvio.
Bet iš tikro – jau amen – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Petras Panavas 2014 06 03 

 

2023 m. spalio 19 - lapkričio 19 d. Kirdeikių parodų galerijoje eksponuojama spaudinių ir nuotraukų paroda „Petro Panavo gyvenimo ir kūrybos keliai" skirta poeto, prozininko, dramaturgo 90-mečiui.

mitingas panavas1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose  – Sąjūdžio rėmimo grupės. Utenoje pirmasis Sąjūdžio mitingas įvyko rugsėjo 25 d. „Utenio“ stadione susirinko didžiulė minia žmonių. Virš estrados plazdėjo trispalvė, akį traukė jau primirštas Vytis. Žmonės dainavo „Lietuva brangi“ ir kitas patriotines dainas. Mitingą pradėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys poetas Petras Panavas, sakydamas, kad atėjo laikas naujai pažvegti į istoriją ir dabartį. Mitinge kalbėjo svečiai iš Vilniaus – filosofas B. Kuzmickas, architektas A. Nasvytis, ekonomistė K. Prunskienė, dailininkas A. Šaltenis. Svečiai supažindino su vis labiau įsisiūbuojančia Sąjūdžio veikla, kalbėjo apie atsivėrusius kelius tautinei kultūrai, ekonominiam savarankiškumui, teisinės valstybės kūrimui. Mintimis apie vietos problemas dalijosi dailininkas J. Šimonėlis, pedagogas V. Eismantas, kunigas P. Baniulis, darbininkai S. Laskauskas ir V. Dičiuvienė, gydytojas K. Preikša, mokytoja R. Jonuškienė ir kiti.

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos informacija

Panavas UVB2023 m. rugsėjo 6 d. poetas, prozininkas, dramaturgas, Utenos krašto šviesuolis Petras Panavas šventė garbingą 90-ąjį jubiliejų.
Pabūkime kartu su poeto žodžiu. Ištrauka iš eilėraščio „Gražūs tie mūsų gyvenimai“. Iš triptiko „Moterys“.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Net patys kvailiausi – gražūs.
Tik reikia mokėti regėti. Tik reikia mokėti.
Kur tik pažiūrėsi – kartojasi mūsų pradžios.
O vėjai vis purto ir lanksto erškėtį ir kietį.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Aprašyti ir neaprašyti.
Ko gero, gyventi gražiau, negu dėlioti ant popieriaus nuotrupas.
Kiekvienas žingsnis skamba kaip rimas arba disonansas.
Kiekvienas rytas vis žada, o vakaras guodžia.

2000

Pokalbis „Apie poeziją, Baltušį ir praleistas progas patylėti“ su Petru Panavu, kurį parengė Kostas Kajėnas, Gediminas Kajėnas ir Andrius Navickas. https://www.bernardinai.lt/2014-02-03-bernardinai-tv-poetas-petras-panavas-apie-poezija-baltusi-ir-praleistas-progas-patyleti/

Petras Panavas gimė ir augo Ignalinos rajone, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume, Švenčionių rajone. Nuo 1972 m. gyvena Utenoje. Dirbo mokytoju pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, rajono mero patarėju. 1979 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido vienuolika eilėraščių knygų, parašė istorinę dramą „Daumantas“, dvi sakmių knygas, atsiminimų knygą. Už kūrybą Petras Panavas yra gavęs ne vieną apdovanojimą: 2003 m. Antano Miškinio premija už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini…“, 2004 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija, 2011 m. Vlado Šlaito premija už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka“. 2018 m. Petrui Panavui suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka

2019 m. vasario 16 d. iškilmingame Valstybės dienos minėjime, vykusiame Utenos kultūros centre poetui Petrui Panavui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.

2018 09 06 Panavas

Tai aukšta Aukštaitijoj, tai šviesu!
Jau baigia auksu virsti rugio plotas
Ir pilkapiai – Istorijos golgotos
Tarp amžinų ir laikinų tiesų.
Kaip surūšiuoti tas tiesas visas?
Kaip nepavirsti komišku teisiuoju?

Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje paminėtos rašytojo Petro Panavo 85-tosios gimimo metinės.  Vakaras prasidėjo „Sakmės apie giminės pradžią ir save“ citata, kurioje poetas sodriai ir spalvingai pasakoja apie savo vaikystės laiką: „Kai gimiau, sako, buvo gražaus lietuviško rudens pati pradžių pradžia – ar tai paskutinės rugpjūčio dienos, ar tai rugsėjo pirmoji pusė. Tais laikais dėl tikslios gimimo datos niekas per daug galvos nesuko. Laikas tekėjo lėtai. Koks skirtumas prieš Dieviškąją Amžinybę, savaitėlė ton pusėn ar kiton? Kai klebonas greitakalbe paklausė vaiko gimimo dienos, krikštatėvis sutriko ir pasakė, kas užėjo ant seilės, – rugsėjo šeštą. Klebonas taip ir užrašė. Ta pačia greitakalbe paklaustas, kokį vardą tėvai norėtų duoti savo atžalai, krikštatėvis vėl sutriko ir pasakė saviškį – Petras.“ . 
Pristatyta nauja Petro Panavo knyga „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“. „Susidūrė ir tiesa, ir išmonė. Yra ir to, ir to. Didžiausiai mano nuostabai, kai kas iš autoritetingų literatūrologų ją pagyrė. Ši knyga lyg ir padėkojimas Miškiniui“, – Petro Panavo pastaba.
Renginį vedęs mokytojas Stepas Eitminavičius padėkojo jubiliatui  - už poeziją, už prozą, už dramą, už sakmę, už poeziją vaikams, už humorą, už šaržus ir už šį vakarą. Autorių sveikino iš Ignalinos kilęs ir vienoje klasėje su jubiliatu mokęsis Česlovas Juršėnas, leidyklos-spaustuvės „Utenos Indra" steigėjas Antanas Kibickas, Utenos A. ir M. Miškinių  viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, literatų klubo „Verdenė" vadovė Regina Stakėnienė, mokiniai, kolegos, draugai, Petro Panavo kūrybos gerbėjai.

Vakaro metu buvo pristatyta ir naujausia P.Panavo knyga – sakmė „Trys broliai juodvarniais lakstantys", kurią autorius skyrė Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Autorius teigia, jog labai seniai norėjosi parašyti knygą, būtent sakmę, apie tris brolius Miškinius: „Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryželius. Lyg ir atsidėkojau Miškiniui už jo palankumą",- sakė apie sakmę pats autorius.
Renginyje dainavo Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“, (vadovė Audronė Misiukaitė). 

citata

Viena iš Utenos jaunimo iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100- mečiui paminėti  - uteniškio poeto Petro Panavo žodžiai, 2018 m. vasarą užrašyti ant grindinio prie Dauniškio ežero pontoninio tilto Utenoje. 

2018 m. birželio mėn.p oetas Petras Panavas tarptautinės poezijos šventės „... ir saulas diementas žėruos" renginiuose (Utenos kultūros centro nuotraukos):

2018 Petras Panavas Trys broliai juodvarn2018 m. pradžioje leidykla Utenos Indra išleido naują Petro Panavo knygą „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“. 
Su Antanu Miškiniu teko artimai pabendrauti
, nors metų skirtumas tarp mūsų buvo nemažas – poetas tik trejais metais buvo jaunesnis už mano tėvą, Jau senokai kilo mintis parašyti sakmę apie tris brolius Miškinius. Būtent sakmę, o ne dokumentinę apysaką. Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip pat ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryžkelius. Pasakojime remiamasi konkrečiomis datomis, įvykiais, istorinėmis detalėmis. Žinoma, yra ir sakmėms būdingų mitologinių elementų, meninės išmonės detalių bei epizodų. Veiksmas vyksta Juknėnų kaime, Kaune ir Vilniuje, Šveicarijoje ir Sibiro tremtyje, partizanų žeminėje, Kremliuje, Amerikoje. Be brolių Miškinių, sutinkami ir kiti žinomi Lietuvos žmonės bei pasaulinio garso istorinės asmenybės.
Sakmę skiriu Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Petras Panavas

Petras Panavas Juodvarniai

2018 m. vasario 16-ąją Utenoje vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio jubiliejaus renginiai. Šia proga Utenos rajono savivaldybės meras pasveikino ir atminimo ženklais bei padėkomis apdovanojo Utenos kraštui nusipelniusius politikus ir visuomenės atstovus, tarp kurių buvo ir poetas, publicistas, Utenos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Petras Panavas.

Petras PANAVAS

TARP DVIEJŲ UPYNŲ

Tai į Nemuną, tai į Dauguvą,
O iš ten - į tą pačią Baltiją.
Čia prabuvome metų daugelį,
Todėl mus pavadino baltais.

Čia pražydome, čia nubalome,
Baltu debesiu virsim kiekvienas
Viršum girių, pilkapių, balų,
Tarp saulėtekių ir mėnesienų.

Nuoširdžiai gerbiamas PREZIDENTE,

Po šimts perkūnėlių,
Jauni dar ir mes!

Tik triskart
Po trisidešimt metų -
Ir mesi

Dar akys - tos pačios,
Širdis - ta pati,
Dar lygumos plačios,
Dar jūra platu

2016 10 28 Dauniskyje2016 m. spalio 27 d. Utenos Dauniškio gimnazija šventė 45-ąjį jubiliejų. Ta proga čia apsilankė ir pamokas vedė buvę šios mokyklos pedagogai, įvairių laidų vidurinės mokyklos ir gimnazijos mokiniai. Petras Panavas tuometinei Utenos IV vidurinei mokyklai atidavė daug pedagoginio darbo metų. Kūrybingas, puikų jumoro jausmą turintis lietuvių kalbos mokytojas buvo mylimas daugelio mokinių kartų.

2016 m. birželio 12 d. Poetas Petras Panavas dalyvavo tarptautinės poezijos šventės „... ir saulas diementas žėruos" poezijos skaitymuose ir Antano Miškinio literatūrinės premijos teikime Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Juknėnų kaime. 2003 m. Petras Panavas tapo  Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatu. Šia premija poetas apdovanotas už poezijos rinktinę "Ateini, praeini, nueini". 


Nuotraukos Violetos Develienės

Sakmės „Trys broliai, juodvarniais lakstantys" fragmentai
Petras PANAVAS

1. MOTIEJUS IR BROLIAI
Žodis „Lietuva" skamba kaip muzika, kvepia žila senove, mūsų romantikų neatpažįstamai pagražinta, Simono Daukanto ir Jono Basanavičiaus ne kartą per miegus kartotas žodis, Antano Baranausko ir Maironio dainomis paverstas, mąsto Motiejus, prisiminęs savo pokalbį su mokiniais ant piliakalnio. Deja, to vardo beveik jau niekas pasaulyje nežino. 120 metų šį kraštą valdė Rusija ir vadino Šiaurės Vakarų kraštu, nors dvigalvio erelio sparnų plunksnose tarp kitų imperijos užgrobtų valstybių herbų įsivėlęs vytis dar bando kažkur šuoliuoti. Negi tai tik praeitis ir buvusios didybės vizijos? .Negi buvo teisus, anot Puškino, didysis lietuvis Adomas Mickevičius, sakydamas, kad visa Lietuva jau praeityje? Bet juk tas pats Adomas, apimtas nostalgijos, rašė, tiesa, lenkiškai: „Litwo, Ojczyzno moja, ty jesteš jak zdrowie..."

Gimiau tais metais, kai Girmanijaj valdzian Gitleris ataja ir kai Lietuvan skrida Darius su Girėnu, ale nedaskrida. Gimiau ne suvis Lietuvaj, a lenkų ažimtam Vilniaus krašti, Švincianių apskrity, Daugėliškia valsčiuj, ūlyčiaj Vingirių, aplinkinių Pustošku šaukiamaj. Vingiriais papieriuos ji ažrašyta dėl ta, kad laukuose daug vingirykščių auga, e Pustoškas vardu davė gal kaki Zabelinės staravierai. Reikalas tas, kad kadūkadais Didžiagiria apsuptaj pūstynėj (ruskai būtų „pustoš") iš nežina kur atsibastįs apsgyvena mana prasenelis Panavas. Varda nežinau. Praudų sakunt, aplinkiniai jį ir ja vaikus nežinia kadel šaukė Mackaniukais, e Panava pavardė būktai atsirada del ta, kad mana senelis labai mėga mergas. Patėmys pra lungų praeinančių mergiatį ir šaukia: "Pana va". Iš cia ir pravardė Panava. Vėliau ta pravardė pavirta pavardi, e pisarius, išrašydamas dokumentus, iš mandruma tep ažraitė "a", kad pabaigaj atsirada lyg ir "c" (ruska „s"). Va jum ir Panavas. Ale atrada, kad cia anekdotas, ba neseniai aptikau, kad prieš du šimtus metų Daugėliškia bažnyčias metrikų knygan vienas Petras Panavas jau buva inrašytas.

bernardinaiwww.bernardinai.lt parengta laida  - šmaikštus filmuotas pokalbis su uteniškiu Lietuvos rašytojų sąjungos nariu Petru Panavu apie jo gyvenimo kelią, poeziją, bendravimą su Juozu Baltušiu ir tai, jog pasaulis yra gražus, svarbu jo nesubjauroti dviveidyste, pataikavimu ir širdies kietumu. Laidą parengė Kostas Kajėnas, Gediminas Kajėnas ir Andrius Navickas.

http://www.bernardinai.lt/tv/laida/1045/poetas-petras-panavas-apie-poezija-juoza-baltusi-ir-nueita-kelia

Antanas Miskinis

Petras PANAVAS
GYVENIMAI MŪSŲ

Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Birželiai šitie Aukštaitijoje
Gražūs šitie atlaidais kasmetiniai 
Vis dar švento Untano
Po Juknėnų klevais
Po baltų debesynų klajojimu
Virš sėliškų upių vingiavimo 
Virš senosios Nalšios ežerynų
Virš pradžios Lietuvos
Per stebuklų stebuklą didžiausią
Ligi šiolei lietuviškos
Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Vieninteliai
Nepakartojami - - - - - - - - - - - - - -

     

Dar taip neseniai laukėme vasaros, o ji jau baigiasi. Dar taip neseniai su išgąsčiu klausėmės žodžio „krizė" ir jau apsipratome. Žilagalviai juokiasi: „Tai kad mums būtų kas pasiiūlęs tokią krizę pokario metais arba Sibire..." Taip, pensijos mažokos ir dar žada jas pamažinti, bet žilagalviai prisimena, kad buvo laikai, kai niekas nemokėjo jokių pensijų, bent jau kaime, kai nelabai kas išmanė, kas per daiktas ta bedarbio pašalpa, nes tokių lyg ir nebuvo. Bet Lietuvoje žmonės buvo įsigydrinę badu nemirti ir dėl tokių niekų kaip nepriteklius į kilpas nelindo. Ir beveik nevogė, nes vogti buvo negražu ir nuodėmė. O jeigu tais laikais būtų kas pasiiūlęs pinigų už vaikus, o tuos pinigus gavę tėvas ar motina būtų pragėrę, tai į tokį tėvą ar motiną visa parapija būtų pirštais rodžiusi. Kartų kartos tokį ar tokią būtų minėjusios kaip Dievo klaidą. Labai norėtųsi, kad tokių Dievo klaidų būtų kaip galint mažiau Lietuvoje. Kai pasižiūri į striksintį pirmokęlį, niekaip negali patikėti, kad va iš tokių pirmokęlių išaugo kišenvagiai ir automobilių vagys, visokio rango kyšininkai, nieko, išskyrus save, nematantys kai kurie ministrai ir Seimo nariai. Ir tik nuo mūsų, pirmiausia mokytojų ir tėvų, priklauso, kokia bus auganti karta, kokia bus Lietuva. O ji bus tokia, kokie būsime mes, kokiais išauginsime tuos, kurie šiandien dar tik į mokyklą striksi ir tiki kiekvienu mokytojo žodžiu. Ir mokosi stebėdami suaugusių gyvenimo būdą.


Petras Panavas

2013 P.Panavas tarp dvieju upynu2013 m. rugsėjo 6 d. uteniškiui, rašytojų sąjungos nariui, Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatui, Petrui Panavui sukako 80 metų. Jubiliejaus rytą literatas į savo rankas paėmė dažais kvepiančią jau keturioliktąją savo kūrybos knygą „Tarp dviejų upynų". Leidinys sudėtas iš sakmių ir eilėraščių, pavadintų giesmių vardu. Knygoje panaudotos iš Tauragnų kilusio dailininko Viliaus Jauniškio iliustracijos, paimtos iš ankstesnių P.Panavo rinkinių. Knygos leidybą pagal kultūrinės veiklos programą rėmė Utenos rajono savivaldybė.

Išleido ir spausdino UAB „Utenos Indra". 2013 m.

Petras Panavas
UNTANINĖS
Antanui Miškiniui
Va ir švintas Untanas. Va ir švintas.
Padūmava visi pakrašteliai iš pačia ryta.
Sveikas, švintas Untanai. Juk iš tikra jau švintas.
Va pra debesia pakraštelį in mus dairaisi.
Pilnas džiaugsminga linksmuma,
Kepurelį in šona pakraipįs,
Žiuponelį gražesnį paskolinįs
Ar ne iš paties Paduviečia, irgi Untana.
Kad būtų smagiau šių dienų,
Kad visi pamatytų Juknėnuos,
Kaks gražus Untaniukas. Ir kaks unaravas.
Kap ir kadaise -----------------------------------

just marcinkeviciaus pamokosJau prieš Naujus Metus pasirodė knyga „Justino Marcinkevičiaus pamokos". Ją išleido Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Leidinio sumanytojas ir sudarytojas – gerai visiems uteniškiams (ir ne tik uteniškiams) pažįstamas Stepas Eitminavičius, pedagogas ir rašytojas. Tai jis subūrė būsimos knygos straipsnių autorius, daugiausia mokytojus. Ne vienas jų kilęs ir iš Utenos arba ir ligi šiolei čia gyvenantis. O tų autorių knygoje net 43. Straipsnius papildo nuotraukos, Poeto laiškai. Pavyko dailininkės Ilonos Jareckos iliustracijos. Esminis motyvas – medis. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu (tiražas, be abejo, galėjo būti ir didesnis). Knyga numatyta padovanoti mokykloms.
Kovo aštuntą dieną, Justino Marcinkevičiaus gimtadienio išvakarėse (Poetas gimė kovo 10), „Justino Marcinkevičiaus pamokos" buvo pristatytos šalies Švietimo ir mokslo ministerijoje. Į renginį sugužėjo pedagogai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo ir Poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė. Šventę šiltai ir jaukiai pradėjo būsimieji aktoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentai. Iš jaunimo estafetę perėmė profesorė Viktorija Daujotytė. Žinoma, kalbėjo ir knygos sudarytojas, ir kiti šventės dalyviai. Tai išties buvo neeilinis renginys.

Petras Panavas

Knyga „JUSTINO MARCINKEVIČIAUS PAMOKOS" (pdf formatu)

Šitaip apšarmoja tik vasarį.
Medžiai – lyg iš grafikos juodai baltos.
Tai kokie dievai išrinko šitą šalį
Ištvermės išbandymams manos tautos?

 Tai kokie dievai išmokė šitaip sekti
Baltas pasakas mažiems ir dideliems?
Tai kodėl Praamžius dieną šeštą
Langus išpuošė baltom gėlėm?

Kas be jų mes būtum? Grynas niekas -
Be vaikystės apšarmojimų, be protėvių dainų.
Tai jose išeidami paliekam
Tęsinį savų baltų dienų.

Kiek laikysis šitas baltas šerkšnas
Ant langų, ant medžių, ant mažos tautos?
Kiek kartosis viršum lopšio verksmas?
Kaip Istorija pasikartos? - - -

2013 02 07

stiklo galerija

Water music

2024 06 29 08 31 Vargonai vasara

Utenos Dievo Apvaizdos parapija kviečia į šeštąjį vasaros vargonų muzikos koncertų ciklą „Vargonai skamba vasarą“.
Koncertai vyks paskutinį kiekvieno vasaros mėnesio šeštadienį po vakarinių Šv. Mišių 18.45 val.

projektas ART U2022 m.  Utenoje  vykusio  menininkų  projekto  ART‘U 2022 (Menas mieste-miestas mene) paskaitos apie garsias Utenos krašto asmenybes.

Paragauk sulos

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt