Parodoje eksponuojami Remigijaus Sederevičiaus kūriniai, sukurti naudojant 3D keramikos spausdintuvus. Remigijus vienas pirmųjų pradėjo naudoti 3D technologijas, dirbant su kauliniu porcelianu, nuolat ieško technologinių naujovių, medžiagos ir naudojamos technikos galimybių ribų. Šioje parodoje pristatoma instaliacija „Puodo formos evoliucija“. Idėja remiasi 1917 m. škotų matematiko ir biologo D'Arcy Wentwortho Thompsono knyga „Apie augimą ir formą“, kuri biologinių formų įvairovę pateikia, kaip geometrines figūras, kurias galima apibrėžti fizikos ir matematikos dėsniais. Remiantis šia teorija keramikui kilo idėja palyginti keramikos formų virsmą laiko juostoje nuo Narvos stiliaus, egzistavusio IV tūkstantmetyje pr. m. e., iki Liudviko Strolio 1935 metų vazų ar „Jiesios“ kaulinio porceliano indų formų. Laiko juosta susukta į logaritminę spiralę, kur spiralės pradžioje yra priešistorinio puodo siluetas, o priešingoje pusėje šiuolaikinio indo forma.
Nuo liepos 4 iki rugpjūčio 20 d. Stiklo galerijoje Utenio aikštėje tautodailininkės, dailininkės-dekoratorės Justinos Kulbačiauskaitės-Žebelienės (Lino mūza) keramikos paroda „Žemės dvasia keramikoje“.
„Man keramika – tai žemės menas, pasinėrimas į save, meditacijos laikas. Man ši kūryba yra dvasinė kelionė, kupina atradimų, ir vidinio pasaulio išraiška. Keramikoje atsispindi etno raštai, subtiliai skutinėdama ant baltojo molio esantį juodąjį molį, išgaunu ornamentus ir raštus, suteikdama išskirtinę estetiką ir kompozicijose jaučiamą ramybę ir dermę. Duonos raugo keramika – tai netikėtumų raštai, kiekvienas kūrinys yra unikalus ir nepakartojamas“, – sako autorė.
Iki 2024 m. sausio 29 d. Stiklo galerijoje, Utenio aikštėje, eksponuojama jaunosios kartos menininkės Valdos Verikaitės stiklo kūrinių paroda „Iš šerdies“ (pūstas stiklas, medžio formos, fotografija).
Eglūnas Židonis apie kūrybą, parodą ir save:
Medinius angelus skraidyti mokinu jau daugiau nei tris dešimtmečius. Mano auklėtiniai išplasnojo po visą pasaulį. Išimtimi kol kas lieka tik Antarktida. Smagu žinoti, kad daugybėje namų gyvena mano rankomis sušildyti, iš medžio išsiritę sparnuočiai. Kurie uoliai saugo ir globoja savo šeimininkus.
Gerbiu ir vertinu senasias dievdirbystės tradicijas, bet nemanau, kad tai turėtų virsti dogmatišku, stagnuojančiu amatu, todėl nuolat ieškau naujų išraiškos formų.
Vardas – Eglūnas
Pavardė - Židonis
Tautybė - lietuvis
Amžius - 62 metai.
Ūgis - 72 coliai.
Svoris – 183 svarai.
Išsilavinimas – truputį praprusęs.
Šeimyninė padėtis – ne padėtas.
Vaikai – du ir abu bernai.
Gyvenamoji vieta – Utena, 4 aukštas.
Darbovietė – USNG.
Saulius Lampickas gimė 1962-01-22, Rozalime, Pakruojo r. Skulptorius. Parodose dalyvauja nuo 1991 m. LTS narys nuo 1991 m. LTKA narys nuo 2005 m. Respublikinių ir tarptautinių skulptorių kūrybinių seminarų, dalyvis. Dirba pedagoginį darbą Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Sauliaus Lampicko kūrinių įsigijo Rokiškio krašto muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus. L. Šepkos premijos laureatas (2000, 2008); Alytaus miesto savivaldybės Kultūros premijos laureatas (2002); Geriausias Alytaus apskrities liaudies meistras (2005).
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/s-lampickas-mums-nesiseka-todel-kad-nemokame-padekoti-1019213
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/s-lampickas-mums-nesiseka-todel-kad-nemokame-padekoti-1019213
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/s-lampickas-mums-nesiseka-todel-kad-nemokame-padekoti-1019213
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/s-lampickas-mums-nesiseka-todel-kad-nemokame-padekoti-1019213
Saulius Lampickas yra sertifikavęs savo gaminamus tradicinius lietuviškus medžio gaminius – koplytstulpius, kryžius ir skulptūras. Jis puoselėja tautinį paveldą ir ragina saugoti ir tęsti tradicijas, nes būtent tradicijomis, anot meistro, esame įdomūs pasauliui.
