Violeta Develienė

2011 m. rugsėjo 15-25 dienomis Latvijoje , Daugpilyje aštuntą kartą vyko tarptautinis „Mark Rothko 2011" pleneras, į kurį kviečiami dailininkai iš viso pasaulio.
Markas Rothko (Markuc Rothkowitz) - ekspresyvaus abstrakcionizmo dailininkas, gimęs 1903 m. rugsėjo 25 d. Dvinske, Vitebsko provincijoje, Rusijos imperijoje (dabar Daugpilis). Ši išskirtinė asmenybė ir paskatino Daugpilio miesto savivaldybės Kultūros skyriaus specialistus, Latvijos dailės akademijos darbuotojus ir kultūros ministerijos atstovus rengti tarptautinius plenerus. Įdomu tai, kad projektas aprėpia kur kas daugiau nei pats pleneras. Daugpilio pilies teritorijos patalpose steigiamas M. Rothko kultūros centras, muziejus, kūrybinės studijos, galerija, patalpos dailininkų rezidencijoms. Kasmet plėtojant šį projektą kviečiami dailininkai iš įvairių pasaulio šalių bendrauti ir kurti Daugpilyje. Į kūrybinį plenerą dailininkai galėjo patekti užpildę anketą, pateikę gyvenimo aprašymą, vaizdinę medžiagą, pagrindinių darbų sąrašą, parodų sąrašą, parodų katalogus ir apdovanojimų diplomus.
Savo įspūdžius, grįžusi iš tarptautinio plenero, pasakoja Utenos Jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriaus neformalaus ugdymo pedagogė Inga Šaučiūnienė.

Papasakokite skaitytojams apie Daugpilyje vykusį „Mark Rothko 2011" plenerą.
Šiemet buvo atrinkta penkiolika dailininkų iš dvylikos pasaulio šalių: Venesuelos, Moldavijos, Lenkijos, Baltarusijos, Danijos, Armėnijos, Ukrainos, Austrijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Didžiuojuosi, kad buvau atrinkta, kaip Lietuvos atstovė. Nors pleneras buvo skirtas vaizduojamajai meno rūšiai- tapybai, matyt buvo nuspręsta įtraukti ir kitų dailės rūšių atstovų kaip taikomoji - dekoratyvinės meno rūšis- tekstilė.
Kokius savo darbus pristatėte?
Esu sukūrusi du dekoratyvinius paveikslus, kurioje naudojau tik tekstilines medžiagas ir technikas, tai mezgimo detalės, deginimo elementai, siuvinėjimas, vėlimas, ardymas, siūlų klijavimas. Paveikslą „Agluonos Bazilika" sukurti mane įkvėpė Agluonos Dievo Motinos Dangun ėmimo bazilika. Ji tarsi iš ežerų išplaukusi...Švytinti baltumu, grakšti ir didinga, tiesiog į dangų kylanti pati viena laukų platybėse ir vandenų apsupta. Jos baltumas pakerėjo mane ir įkvėpė darbui. Antrasis paveikslas „Sluoksniai" radosi pabuvojus Daugpilio tvirtovėje. Šie pastatai paliko didelį įspūdį. Susimąstai kas buvo pieš mus, kas yra dabar ir kas dar bus, tai lyg atsiriekti istorijos riekelę, rasti sluoksnius ir juos tyrinėti. Sluoksnį po sluoksnio, taip kaip jis keitėsi laiko tėkmėje.
Kokios sąlygos buvo sudarytos plenero dalyviams?
Plenere dailininkams buvo sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, visi buvo aprūpinti medžiagomis ir priemonėmis, o kūrybinių studijų plotą lėmė burtai. Kūrybinė komanda - spalvinga, tai ir darbai – saviti. Komanda buvo sudaryta nuo jauniausio - dvidešimt dvejų metų dalyvio iki vyriausio – penkiasdešimt keturių metų. Nepaisant amžiaus skirtumo, kolektyvas buvo darnus ir draugiškas. Kiekvieno plenero dalyvio kūryba - savita. Plastika, mąstymas ir technika - skirtingos.
Kūrybinį plenero procesą stimuliavo įvairi programa - koncertai, aptarimai, dailininkų studijų lankymas, diskusijos.
Kas paliko didelį įspūdį?
Visos dienos buvo labai įdomios. Viena diena buvo paskirta mokslinei konferencijai. Pranešimą „Rothko - meninio sąmoningumo kontekste", skaitė dėstytojas Sergejus Lebedevas (Rusija) - Maskvos valstybinio universiteto Menų fakulteto laboratorijos vadovas, Meno istorijos valdybos narys, Rusijos meno asociacijos narys; Meno ekspertų Rusijos Vyriausybės narys. Kita pranešėja - menotyrininkė Martine LAFON (Prancūzija) , skaitė pranešimą „Raudona spalva vizualiniame mene".
Plenero pabaigoje kūrėjų darbus parodai atrinko Latvijos kultūros ministerijos atstovas, Latvijos dailės akademijos rektorius profesorius Janis Andris Uosis, menotyrininkas iš Amerikos Deivid Amfam, Daugpilio savivaldybės Kultūros skyriaus atstovai, Daugpilio muziejaus parodų organizatorė, tapytoja Valda Mežbalde.
Įspūdinga, kad plenero dalyvių darbų paroda buvo atidaryta Daugpilio muziejuje. Susidomėjimas - didžiulis, publika – spalvinga. Į parodos atidarymą atvyko kūrėjų artimieji- tai labai jaudina. Susitikimai su margaspalve dailininkų grupe, leido pasisemti naujų idėjų ir pasimokyti. Kasdienės diskusijos, pasikeitimai informacija, dalijimasis savo patirtimi pakvietė menininkus tolimesnei draugystei.
Ačiū už pokalbį, sėkmės kūryboje!