Pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas memuarine literatūra. Leidykla „Baltos lankos" gruodžio 14 dieną žada pristatyti uteniškio rašytojo Petro Panavo atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka". Tai savotiška Lietuvos istorija, prasidedanti nuo lenkų okupuoto Vilniaus krašto likimo pavaizdavimo. Vaikystės prisiminimai, karo ir pokario metai parodomi labai įtikinamai. Ironijos prizmė tos autentikos nesumenkina.
Petras Panavas ilgus metus dirbo mokytoju. Tie metai knygoje parodyti irgi labai įtikinamai.
Įdomiai rašoma apie Lietuvos Atgimimo laikotarpį. Petras Panavas pats aktyviai dalyvavo Atgimimo procese, tris kartus buvo išrinktas į rajono tarybą, dirbo mero patarėju – vadinasi, sukaupė daug faktų, daug detalių, vertų istorijos. Taigi autorius nevengia piešti ir dabartinio gyvenimo – tokio, koks jis yra.
Petras Panavas gerai susipažinęs su atsiminimų knygoms keliamais reikalavimais, sugeba pasakoti taip, kad būtų intriga. Svarbiausia teigiamybė – mokėjimas rašyti gyvai, su humoru. Net pažintys su žymiais žmonėmis apgaubtos humoro ir autoironijos skraiste. Toks rakursas leidžia į žinomus ir mažiau pažįstamus reiškinius pažiūrėti naujau, stengiantis reflektuoti mūsų istorijos ir mūsų kasdienybės pliusus ir minusus. Net ten, kur pasakojama, atrodo, grynai autoriaus biografija (tarnavimas sovietinėje armijoje, bendravimas su giminaičiais), vaizdai įgauna platesnį kontekstą - Lietuvos gyvenimo paveikslą.
Esu įsitikinęs, kad Petro Panavo atsiminimų knyga bus įdomi ir moksleiviams, ir studentams, ir mokytojams, ir menininkams, ir visiems kitiems – patenkins įvairaus intelekto, įvairios pasaulėjautos skaitytojų lūkesčius.
Stepas Eitminavičius