Antanas Gasperaitis gimė 1931 m. Juodiškių kaime, Utenos r. 1951 m. baigė vidurinę mokyklą Utenoje, 1978 m. - lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Kvyklių septynmetėje, Šnieriškių, Skudutiškio aštuonmetėse mokyklose, dirbo rajono laikraštyje, laboratorinių elektros krosnių gamykloje, Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos zonos jungtiniame knygyne.

Antanas Gasperaitis daugelį metų rinko medžiagą apie Utenos krašto istoriją, kultūrą, žymius žmones. Surinktą medžiagą - nuotraukas, dokumentus, informaciją Antanas Gasperaitis panaudojo savo knygose:  „Tave papuošt žadėjom" (1998 m.), „Sopulinga sodiečių idilė" (2002 m.), „Rykščių raudos Utenos dvaruos" (2011 m.), „Trys tiltai į šviesą“ (2016), „Asmenybių spindesys“ (2022).. Daug Antano Gasperaičio surinktos medžiagos panaudota „Utenos krašto enciklopedijoje" (2001 m.), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje" (2001 m.), knygoje „Tauragnai" (2005 m.), įvairiuose rinkiniuose, albumuose, lankstinukuose. A.Gasperaičio prisiminimai spausdinti publicistinėse knygose „Po Indrajos dangumi" (2002 m.), „Aš-mokytojas" (2007 m.), „Mūsų mokytojas" (2010 m.), „Kuktiškės" (1997 m.), „Mano uteniškių albumas" (2008 m.), „Velaikių Čepėnas" (2012 m.), „Asmenybių spindesys“ (2022 m.). 2024 m. išleido „Uteniškių šnektos žodyną“, kuriam, kaip sako pats autorius, „žodžius pradėjo rinkti nuo 1950 metų, mokydamasis vidurinėje mokykloje. Ypač daug rasta šio krašto veiksmažodžių, daiktavardžių. Dalies jų dar nėra suskaitmenintame didžiajame 20-ties tomų ,,Lietuvių kalbos žodyne. Uteniškių tarmės žodžiai buvo siunčiami ir Lietuvių kalbos institutui“. Knygos leidimą dalinai parėmė Utenos rajono savivaldybė, 2024 m. skyrusi A. Gasperaičiui Utenos rajono savivaldybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams. Žodyną išleido ir spausdino UAB ,,Utenos Indra“.

Daug medžiagos A.Gasperaitis yra pateikęs akademiniam „Lietuvių kalbos žodynui".

A. Gasperaitis - aktyvus kraštotyrinių, literatūrinių, visuomeninių renginių dalyvis, rašo eiles, miniatiūras.  Išleido poezijos rinkinius „Sušildyk, židiny, mane" (1996 m.), „Drevėje Dievulis budi" (2000 m.)  „Dūžtančios akimirkos" (2008 m.) Jo poezija publikuota almanache „Verdenė", kituose poezijos rinkiniuose, periodikoje. Utenos kultūros centro „Žaliaduonių" teatre pagal A. Gasperaičio pjesę „Mūzų pašaukti" pastatytas spektaklis (režisierė Alma Eigerdienė). A.Gasperaičio fotografijos - neįkainuojamos, nes jose įamžinti jau Anapilin išėję garsūs Utenos krašto žmonės, išnykę ar sunaikinti kultūrinio, etnografinio, architektūrinio paveldo objektai.

Antanas Gasperaitis apdovanotas Utenos rajono kultūros ir meno premija (2000 m.), Lietuvos respublikos kultūros ministerijos premija, padėkos raštais, Atminimo ženklu Utenos miesto 750-mečio proga (2011 m.). 2013 m. Antanui Gasperaičiui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas – už nuopelnus puoselėjant gimtojo krašto istorines vertybes, jo vaizdavimą ir garsinimą grožiniuose kūriniuose ir publicistikoje, aktyvų dalyvavimą Utenos rajono kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje.