(1931-2012) lituanistas, poetas, satyrikas, publicistas žurnalistas. Gimė Utenos r. Baltakarčių kaime. Mokėsi Utenoje, vėliau Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Grįžęs į gimtąjį kraštą, dirbo Antalgės aštuonmetėje mokykloje, Utenos rajono laikraštyje „Lenino keliu", laikraštyje „Utenos apskrities žinios".

Rašė eilėraščius, satyras, epigramas, straipsnius, apybraižas. Savo kūrybą publikavo rajono spaudoje, žurnale „Šluota". Utenos literatų klubo „Verdenė" narys nuo 1985 m. Romualdo Katino kūryba publikuota almanachuose „Verdenė".

Bibliografija: satyros „Dvaro juokdariai" (1995 m. - satyriniai eilėraščiai ir epigramos, skelbti žurnale „Šluota"), „Dangus griūva" (2001 m.), dokumentinė publicistika - „Sudeikiai" (2002 m.), „Lemties keliai" (2005 m., apybraižos), „Kryžkelių žmonės" (2006 m., apybraižos), satyrinė poema „Mergakiemis" (2008 m.), romanas „Išdavikės atgaila" (2010 m.), eilėraščių knyga „Aš esu ruduo" (2011 m.), staipsniai  prisiminimų knygose „Kaip man jaunystės neminėt" (2003 m.), „Plačiašakis ąžuolas" (2008 m.), „Mano uteniškių albumas" (2008 m.).