Išleistas naujas (2011 m. Nr. 1 (44)) Utenos kraštiečių klubo „Indraja" laikraščio numeris, kuriame rasite profesoriaus Bernardo Blažio, socialinių mokslų daktaro Antano Čiužo, Leliūnų seniūnijos seniūnės Linos Petronienės, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Sergejaus Rybakovo atsiminimus apie kraštietį akademiką Kazimierą Meškauską,  Petro Panavo atsiminimus apie šiemet Anapilini išėjusį  poetą Justiną Marcinkevičių, pedagogo, prozininko, eseisto Stepo Eitminavičiaus novelę. Šiame „Indrajos" numeryje skaitytojams pateikiama Stepo Eitminavičiaus recenzija Alvydo Katino poezijos knygai „Nugalėję lygumas", Antano Ryliškio  ir Vytauto Kazielos poezija. Neskaičiusius Petro Panavo knygos „Įkpėpimo auka", sudomins ir paskatins susirasti bibliotekoje ar pas draugus ir perskaityti praėjusiais metais išleistą leidinį Petro Panavo ir Rūtos susirašinėjimas „Įkvėpimo auka ir Aukos atsakymas". Šiame „Indrajos" numeryje publikuojami ir redaktoriaus Petro Panavo istorinio sakmių romano fragmentai - lyg pažadas, jog skaitytojai greitai turės galimybę džiaugtis nauja Petro Panavo knyga. Skaitytojai taip pat ras Birutės Nenėnienės straipsnį apie neeilinį kultūros įvykį Utenoje - „Žaliaduonių" teatro premjerą - Sauliaus Šaltenio „Jasoną".

„Indraja" (2011 m. Nr. 1 (44)) >>>

Nuotraukoje laureatai ir Varėnos rajono savivaldybės atstovai.2011 m. gegužės 14 dieną Varėnos rajone, Pauosupės kaime, šalia Anzelmo Matučio drevės, vyko 16-oji „Poezijos pavasarėlio" šventė, sukvietusi gausų būrį Anzelmo Matučio poezijos mylėtojų, vaikų ir suaugusių, iš Varėnos, Alytaus, Trakų ir kitų rajonų bei miestų. Pirmą kartą tokia šventė buvo organizuota 1985 metais, dalyvaujant pačiam poetui. Ir šiais metais, baigiantis renginiui, buvo paskelbti laureatai – dvi (vyresnio ir jaunesnio amžiaus) moksleivės ir vienas profesionalus poetas. Už gražiausią eilėraštį vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą „Poezijos pavasarėlio 2011" laureatu tapo uteniškis Petras Panavas.

 

Nuotraukoje - laureatai ir Varėnos rajono savivaldybės atstovai

Poetas Petras Panavas siunčia šviesų ir linksmą eiliuotą sveikinimą artėjančių švenčių proga, skirtą ir mažiems ir dideliems, vis dar tikintiems stebuklais.

 

BUS ...

Bus kūčiukų kalėdžiukų.
Tai skanu, tai gardu!
Bus eglutėj pelėdžiukų
Ir po tris, ir po du.

Bus žvaigždutė viršūnėlėj.
Tai spindės, tai žibės!
Tai bus šviesios Kalėdėlės -
Net padangė žėrės!

Po Kalėdų – Nauji Metai.
Ir mes būsim nauji.
Mainos metai lyg verpetai,
Tik veji ir veji - - - - - - - -

Linksmų švenčių
    ( Iš rinkinio „Sugrįžkit, gervelės...)
www.ukmergietis.lt V.Čepaitės nuotrauka
Nuotrauka V.Čepaitės (www.ukmergietis.lt)
Prieškario metais buvo įsteigta Ukmergės miesto premija. Pirmuoju Ukmergės literatūros fondo premijos laureatu 1937 metais tapo profesorius Vincas Mykolaitis – Putinas už romaną „Krizė". 1938 metais ši premija buvo paskirta rašytojui Kaziui Borutai už knygą „Mediniai stebuklai". 1999 metais buvusios premijos vietoje įsteigiama kasmetinė premija, pavadinta poeto Vlado Šlaito vardu, kuris, likimo nublokštas į Angliją, 1995 metais ten ir mirė. Šią premiją yra gavęs ir žinomas dabartinis poetas Kęstutis Navakas ( kilęs iš Utenos rajono), ir garsus kalbininkas Zigmas Zinkevičius (gimęs Ukmergės rajone). Nuo 2008 metų Vlado Šlaito premijai gauti konkursas skelbiamas visoje šalyje. 2011 m. lapkričio mėnesio 25 dieną Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekoje premija buvo įteikta tryliktajam laureatui. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybai pasiūlius, nukonkuravęs šešis likusius kandidatus, juo tapo uteniškis Petras Panavas už atsiminimo knygą „Įkvėpimo auka". Iškilmes pradėjo pats ... Vladas Šlaitas – paleistame garso įraše, įrašytame 1969 m. lapkričio 9 d. Čikagos jaunimo centre, buvo girdėti jo žingsniai, balsas, poezija. Premijos įteikimo metu kalbėjo vienintelis likęs gyvas Vlado Šlaito klasės draugas Henrikas Gintautas, rašytojų sąjungos valdybos narys Benediktas Januškevičius, Utenos A. ir M,. Miškinių bibliotekos atstovės B. Vaškelienė ir R. Mikalauskienė, net keli ukmergiškiai, skambėjo muzikiniai sveikinimai, o naujojo laureato kalba išspaudė ne vieną šypseną ir buvo palydėta garsiomis ovacijomis.

„Indraja". 2011 m. Nr. 2 (45)) Išleistas naujas (2011 m. Nr. 2 (45)) Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" laikraščio numeris, skirtas Utenos miesto 750-ajam jubiliejui. Miesto gimtadieniui skirtame leidinyje - Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino sveikinimas, šiai šventei skirtos Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" prezidento profesoriaus Arvydo Šaltenio mintys, LMA akademiko, profesoriaus Vytauto Sirvydžio jaunystės prisiminimai apie Uteną. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius kraštietis Romas Pakalnis siunčia uteniškiams jubiliejinius linkėjimus atsakomybės tema. Architektas, restauratorius dr. Napoleonas Kitkauskas, sveikindamas gražios miesto šventės proga, kviečia ir toliau saugoti savo istorines vertybes. Skaitytojus sudomins prof. dr. Algirdo Vyžinto straipsnis apie muziką, muzikinį gyvenimą Utenos padangėje įvairiais laikotarpiais. Šiame „Indrajos" numeryje spausdinami poeto Algimanto Baltakio atsiminimai apie Antaną Miškinį ir Birutės Nenėnienės straipsnis apie 2011 m. Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatą Algimantą Baltakį bei Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatų eilės.

Sausio tryliktosios naktį pasigirdo telefono skambutis. Skambino duktė: paimtas ar imamas Televizijos bokšto pastatas, dūžta langų stiklai. Visi miegai išgaruoja. Prasidėjo...
Netrukus ateina pirmosios žinios apie aukas prie Televizijos bokšto. Vilnius tyli, bet Kaunas kalba ir rodo. 
Iš Utenos į Vilnių rieda mašinos, pilnos sunerimusių uteniškių. 
Stovėdamas prie Aukščiausios Tarybos stebiu viskam pasiruošusius žmones. Pasigirsta giesmė „Marija, Marija". Net ir nelabai didelį kataliką šios giesmės melodija ir Maironio žodžiai, parašyti lyg šiai dienai, jaudina iki ašarų. Vienas kitas jau braukia skruostą.

Geriausias metas, žinoma, ruduo.
Spalvų kontrastai - lyg smagiuos peveiksluos.
Kiek aukso nebyliuos tarpežerių languos
Ir kiek nedaug po šitą auksą vaikšto.

 Nėra kur eit. Nėra prasmės skubėt.
O paukščio skrydis - lyg stebuklo skiltis.
Atrodo, tik pilna vandens duobė,
Bet kaip gražu virš tos duobės pakilti.

 Ir pavadinti ežerą vardu,
Ir iš vardų peizažą sudėlioti.
Ir nesijuokt daugiau iš pakilių maldų,
Gyvenimą dar liečiant tartum votį---

Iš kairės poetas Justinas Marcinekvičius, poetas Petras Panavas, poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė Utenos kultūros centreIšėjo Poetas

 (Atsiminimų fragmentai)

Visa Lietuva nulenkė galvas - Vasario 16 dieną išėjo didžiausias ir mylimiausias Lietuvos poetas. Tie, kuriems Likimas leido bent trumpam asmeniškai pabendrauti su Poetu, niekados nepamirš tų akimirkų.

Po mano antrojo rinkinio („Po debesiu baltu") pasirodymo, rekomendavus A. Miškiniui, J. Strielkūnui ir J. Baltušiui, 1979 metais buvau priimtas į Rašytojų sąjungą. Justinas Marcinkevičius, klausydamas P. Bražėno skaitomos mano biografijos, pusbalsiu nustebo, kad man „jau tiek metų". Matyt, Poetas pamanė, kad turėčiau būti jaunesnis. Po balsavimo ir pasveikinimų visi keturi, tik ką įšventinti į rašytojus, pagal tuometinę tradiciją balsavusius pakvietėme į kavinukę. Pakvietimą nesimuistydami priėmė net savo šlovės zenite tada buvę Juozas Baltušis ir Vytautas Petkevičius. Bet Justinas Marcinkevičius, paaiškinęs, kad turi daug nebaigtų darbų, gražiai atsiprašęs išskubėjo namo.

  Petras Panavas
JONINIŲ NAKTĮ  
Virš pievų ir upės ūkas.
Aname krante kažkas ūkia.
Briedžių ir laumių bridimas per upę.
O paparčio žiedo švytėjimas - per patį vidurnaktį.
Kaip jį surasti?
 

Kupole rože, kiek vėlelių aukštoj padangėj.
Visos jos kupoliavo. Ir tenai turbūt kupoliauja,
Nes šitoks visokių garsų ir naktinės tylos skambėjimas
Tikrai ne iš nieko.
 

Gaililio rasos, gaililio.
Tai kaitina kraują, tai kaitina
Nuogas bėgimas per pievą prieš Saulės tekėjimą.
Džiaugiasi Milda deivutė – gražumas šito gyvenimo,
Vienas gražumas -------------------------
joniniu_vainikas
   

EKSPROMTAS  PRIEŠ  PASAULIO  PABAIGĄ

 Baigiasi ir Majų kalendorius, o gyvenam.
Ir Pasaulio Pabaigos dar nematyt.
Kalbam apie Seimą, seksą, meną,
Eidami kas dieną vis mažyn.

 Vis dažniau sapnuodami tik buitį.
Kaip reikės tenai ją nusinešt:
Namą, fotelius ir aukso luitą,
Ir brangiausias Žemėj mašinas?

 Nors iš Žemės jau tik galvos kyšo,
Bet burnelėm bandome pagaut
Viskio gurkšnį, vištos šlaunį, kyšį –
Viską, kam įpratome vergaut - - -

 Bet šį kartą gal pakaks giedot –
Pabaiga bus po PASAULIO PABAIGOS - - 

2012 12 20, rytas

        Petras Panavas  
 

VIDURVASARIS

       
 
 Sako, baigia Grenlandija tirpti.

Sako, greitai uždus Europa.
Išeinu į balkoną – lyg pirtį.
Lietuvėlė – ir ta nebeta.

  Dar nėra nei minties, nei žodžio,
Dar stebuklas tik prasidės.
Sieros kvapo dar nieks neužuodžia
Ant mažiausios Visatoj žvaigždės.
   
  Jei už lango išvystum palmę, 
Nenustebtum turbūt nėkiek.
Arba ugnį spjaudančią kalvą,
Arba upės imtų tekėt
  Tai iš ten, iš pirmykščio chaoso,
Visi mes. Ligi vieno visi –
Vyžas kantriai nešioję tošines,
Dainas traukę tauriam liūdesy,
   
  Atgalios. Ten, kur mūsų pradžios. 
Kur nuožmi dinozaurų era.
Kur naktim – tiktai žvaigždės gražios,
To, kas grožį suvoktų, - nėra.
  Dailiai kelią ateinantiems rodę,
Bandę skiepyt gerumą vaikuos,
O šiandieną, apnikti godulio,
Vėl pavirtę nežinia kuo - - - - - - - -
   
 

ŽOLINĖ

Petras Panavas
 

 Žolės visokios taip kvepia tiktai per Žolinę.
Iš pievų vaikystės, iš ilgesio begalinio.
Viskas taip atsitolino, taip atsitolino,
Bet padangė ir vėlei – lyg žydintis linas.

 
 

 Nors linas nežydi per Žolinę, jau daug kas nežydi,
 Bet gerumą glėbiais gali nešti
Per kiemą, per lauką, per visą pasaulį didelį
Ir pakilti į dangų apkabinęs kvepiančią naštą.  

 
  Vėl skamba varpai. Virš kalvų Aukštaitijos, virš ežerynų.
 Vėl norisi viską atleisti ir sau, ir nedraugui.
Pušys ir liepos šventoriuos, prie vieškelių rymo,
Atmintį mūsų ir Žolinių sakmę saugo - - - - - - - - - - - - -

2012 08 09.

  TRYS KARALIAI
 
 Trys karaliai,
Dar bevardžiai,
Dailiai apsirėdę,
Trys karaliai
Žilabarzdžiai
Po žvaigždele sėdi.

 Trys karaliai
Žilabarzdžiai
Dailiai sušukuoti,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams.
Aš vardus tuoj duosiu.

 Trims karaliams
Žilabarzdžiams,
Dailiai paauksuotiems,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams,
Vardus susapnuosiu.

Atspėk – kokius?

Petras Panavas
UNTANINĖS
Antanui Miškiniui
Va ir švintas Untanas. Va ir švintas.
Padūmava visi pakrašteliai iš pačia ryta.
Sveikas, švintas Untanai. Juk iš tikra jau švintas.
Va pra debesia pakraštelį in mus dairaisi.
Pilnas džiaugsminga linksmuma,
Kepurelį in šona pakraipįs,
Žiuponelį gražesnį paskolinįs
Ar ne iš paties Paduviečia, irgi Untana.
Kad būtų smagiau šių dienų,
Kad visi pamatytų Juknėnuos,
Kaks gražus Untaniukas. Ir kaks unaravas.
Kap ir kadaise -----------------------------------

just marcinkeviciaus pamokosJau prieš Naujus Metus pasirodė knyga „Justino Marcinkevičiaus pamokos". Ją išleido Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Leidinio sumanytojas ir sudarytojas – gerai visiems uteniškiams (ir ne tik uteniškiams) pažįstamas Stepas Eitminavičius, pedagogas ir rašytojas. Tai jis subūrė būsimos knygos straipsnių autorius, daugiausia mokytojus. Ne vienas jų kilęs ir iš Utenos arba ir ligi šiolei čia gyvenantis. O tų autorių knygoje net 43. Straipsnius papildo nuotraukos, Poeto laiškai. Pavyko dailininkės Ilonos Jareckos iliustracijos. Esminis motyvas – medis. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu (tiražas, be abejo, galėjo būti ir didesnis). Knyga numatyta padovanoti mokykloms.
Kovo aštuntą dieną, Justino Marcinkevičiaus gimtadienio išvakarėse (Poetas gimė kovo 10), „Justino Marcinkevičiaus pamokos" buvo pristatytos šalies Švietimo ir mokslo ministerijoje. Į renginį sugužėjo pedagogai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo ir Poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė. Šventę šiltai ir jaukiai pradėjo būsimieji aktoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentai. Iš jaunimo estafetę perėmė profesorė Viktorija Daujotytė. Žinoma, kalbėjo ir knygos sudarytojas, ir kiti šventės dalyviai. Tai išties buvo neeilinis renginys.

Petras Panavas

Knyga „JUSTINO MARCINKEVIČIAUS PAMOKOS" (pdf formatu)

2013 P.Panavas tarp dvieju upynu2013 m. rugsėjo 6 d. uteniškiui, rašytojų sąjungos nariui, Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatui, Petrui Panavui sukako 80 metų. Jubiliejaus rytą literatas į savo rankas paėmė dažais kvepiančią jau keturioliktąją savo kūrybos knygą „Tarp dviejų upynų". Leidinys sudėtas iš sakmių ir eilėraščių, pavadintų giesmių vardu. Knygoje panaudotos iš Tauragnų kilusio dailininko Viliaus Jauniškio iliustracijos, paimtos iš ankstesnių P.Panavo rinkinių. Knygos leidybą pagal kultūrinės veiklos programą rėmė Utenos rajono savivaldybė.

Išleido ir spausdino UAB „Utenos Indra". 2013 m.

Nors esame palyginti maža tauta, linkę paverkšlenti, kad mus kas netingėjo, tas ir skriaudė, bet būkime teisingi ir objektyvūs – mums pasisekė, nežiūrint to, kad esame pakelėje tarp amžinai besipešančių Rytų ir Vakarų. Pasisekė, nes išlikome ne tik kaip tauta, bet ir kaip valstybė, kai tuo tarpu kur kas skaitlingesnės tautos tirpo ir ištirpo. Matyt, savo genuose turime gajumo ir prasmingo užsispyrimo. To užsispyrimo dėka mūsų protėviai beveik du šimtmečius trukusioje kovoje atsilaikė prieš kryžiuočių agresiją, išsaugojo savo kalbą ir papročius po unijų gyvendami bendroje lenkų – lietuvių Žečpospolitoje,120 metų būdami carinės Rusijos sudėtyje. Pralaimėti sukilimai irgi nebuvo beprasmiškai pralietas kraujas – jeigu nebūtų buvę tų sukilimų, bandymų atkurti valstybę, nebūtų buvę ir 1918 metų vasario 16 – osios, ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos. Be pokario Lietuvos partizanų kovų ir aukų vargu ar būtų buvusi Kovo 11 – oji. Taigi mūsų Himno kvietimas „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" nėra vien tik gražūs žodžiai. Iš tikrųjų jėgas sėmėmės iš praeities kovų, kartais gerokai idealizuotų, iš savo protėvių stiprybės. Paskutinis šios stiprybės rimtas išbandymas buvo jau po nepriklausomybės atkūrimo - 1991 metų sausio mėnesio įvykiai.

Šitaip apšarmoja tik vasarį.
Medžiai – lyg iš grafikos juodai baltos.
Tai kokie dievai išrinko šitą šalį
Ištvermės išbandymams manos tautos?

 Tai kokie dievai išmokė šitaip sekti
Baltas pasakas mažiems ir dideliems?
Tai kodėl Praamžius dieną šeštą
Langus išpuošė baltom gėlėm?

Kas be jų mes būtum? Grynas niekas -
Be vaikystės apšarmojimų, be protėvių dainų.
Tai jose išeidami paliekam
Tęsinį savų baltų dienų.

Kiek laikysis šitas baltas šerkšnas
Ant langų, ant medžių, ant mažos tautos?
Kiek kartosis viršum lopšio verksmas?
Kaip Istorija pasikartos? - - -

2013 02 07

Antanas Miskinis

Petras PANAVAS
GYVENIMAI MŪSŲ

Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Birželiai šitie Aukštaitijoje
Gražūs šitie atlaidais kasmetiniai 
Vis dar švento Untano
Po Juknėnų klevais
Po baltų debesynų klajojimu
Virš sėliškų upių vingiavimo 
Virš senosios Nalšios ežerynų
Virš pradžios Lietuvos
Per stebuklų stebuklą didžiausią
Ligi šiolei lietuviškos
Gražūs mūsų šitie gyvenimai
Vieninteliai
Nepakartojami - - - - - - - - - - - - - -

     

stiklo galerija

projektas ART U2022 m.  Utenoje  vykusio  menininkų  projekto  ART‘U 2022 (Menas mieste-miestas mene) paskaitos apie garsias Utenos krašto asmenybes.

Paragauk sulos

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt