2019 m. vasario 16 d. iškilmingame Valstybės dienos minėjime, vykusiame Utenos kultūros centre poetui Petrui Panavui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.
LRT Vidurnakčio lyrikoje Petro Panavo eiles skaito aktorius Ferdinandas Jakšys:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/102730037/vidurnakcio-lyrika-petras-panavas
Tai aukšta Aukštaitijoj, tai šviesu!
Jau baigia auksu virsti rugio plotas
Ir pilkapiai – Istorijos golgotos
Tarp amžinų ir laikinų tiesų.
Kaip surūšiuoti tas tiesas visas?
Kaip nepavirsti komišku teisiuoju?
Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje paminėtos rašytojo Petro Panavo 85-tosios gimimo metinės. Vakaras prasidėjo „Sakmės apie giminės pradžią ir save“ citata, kurioje poetas sodriai ir spalvingai pasakoja apie savo vaikystės laiką: „Kai gimiau, sako, buvo gražaus lietuviško rudens pati pradžių pradžia – ar tai paskutinės rugpjūčio dienos, ar tai rugsėjo pirmoji pusė. Tais laikais dėl tikslios gimimo datos niekas per daug galvos nesuko. Laikas tekėjo lėtai. Koks skirtumas prieš Dieviškąją Amžinybę, savaitėlė ton pusėn ar kiton? Kai klebonas greitakalbe paklausė vaiko gimimo dienos, krikštatėvis sutriko ir pasakė, kas užėjo ant seilės, – rugsėjo šeštą. Klebonas taip ir užrašė. Ta pačia greitakalbe paklaustas, kokį vardą tėvai norėtų duoti savo atžalai, krikštatėvis vėl sutriko ir pasakė saviškį – Petras.“ .
Pristatyta nauja Petro Panavo knyga „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“. „Susidūrė ir tiesa, ir išmonė. Yra ir to, ir to. Didžiausiai mano nuostabai, kai kas iš autoritetingų literatūrologų ją pagyrė. Ši knyga lyg ir padėkojimas Miškiniui“, – Petro Panavo pastaba.
Renginį vedęs mokytojas Stepas Eitminavičius padėkojo jubiliatui - už poeziją, už prozą, už dramą, už sakmę, už poeziją vaikams, už humorą, už šaržus ir už šį vakarą. Autorių sveikino iš Ignalinos kilęs ir vienoje klasėje su jubiliatu mokęsis Česlovas Juršėnas, leidyklos-spaustuvės „Utenos Indra" steigėjas Antanas Kibickas, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, literatų klubo „Verdenė" vadovė Regina Stakėnienė, mokiniai, kolegos, draugai, Petro Panavo kūrybos gerbėjai.
Vakaro metu buvo pristatyta ir naujausia P.Panavo knyga – sakmė „Trys broliai juodvarniais lakstantys", kurią autorius skyrė Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Autorius teigia, jog labai seniai norėjosi parašyti knygą, būtent sakmę, apie tris brolius Miškinius: „Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryželius. Lyg ir atsidėkojau Miškiniui už jo palankumą",- sakė apie sakmę pats autorius.
Renginyje dainavo Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“, (vadovė Audronė Misiukaitė).
Viena iš Utenos jaunimo iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100- mečiui paminėti - uteniškio poeto Petro Panavo žodžiai, 2018 m. vasarą užrašyti ant grindinio prie Dauniškio ežero pontoninio tilto Utenoje.
2018 m. birželio mėn.p oetas Petras Panavas tarptautinės poezijos šventės „... ir saulas diementas žėruos" renginiuose (Utenos kultūros centro nuotraukos):
2018 m. pradžioje leidykla Utenos Indra išleido naują Petro Panavo knygą „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“.
Su Antanu Miškiniu teko artimai pabendrauti, nors metų skirtumas tarp mūsų buvo nemažas – poetas tik trejais metais buvo jaunesnis už mano tėvą, Jau senokai kilo mintis parašyti sakmę apie tris brolius Miškinius. Būtent sakmę, o ne dokumentinę apysaką. Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip pat ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryžkelius. Pasakojime remiamasi konkrečiomis datomis, įvykiais, istorinėmis detalėmis. Žinoma, yra ir sakmėms būdingų mitologinių elementų, meninės išmonės detalių bei epizodų. Veiksmas vyksta Juknėnų kaime, Kaune ir Vilniuje, Šveicarijoje ir Sibiro tremtyje, partizanų žeminėje, Kremliuje, Amerikoje. Be brolių Miškinių, sutinkami ir kiti žinomi Lietuvos žmonės bei pasaulinio garso istorinės asmenybės.
Sakmę skiriu Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Petras Panavas
2018 m. vasario 16-ąją Utenoje vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio jubiliejaus renginiai. Šia proga Utenos rajono savivaldybės meras pasveikino ir atminimo ženklais bei padėkomis apdovanojo Utenos kraštui nusipelniusius politikus ir visuomenės atstovus, tarp kurių buvo ir poetas, publicistas, Utenos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Petras Panavas.
Petras PANAVAS
TARP DVIEJŲ UPYNŲ
Tai į Nemuną, tai į Dauguvą,
O iš ten - į tą pačią Baltiją.
Čia prabuvome metų daugelį,
Todėl mus pavadino baltais.
Čia pražydome, čia nubalome,
Baltu debesiu virsim kiekvienas
Viršum girių, pilkapių, balų,
Tarp saulėtekių ir mėnesienų.
Nuoširdžiai gerbiamas PREZIDENTE,
Po šimts perkūnėlių,
Jauni dar ir mes!
Tik triskart
Po trisidešimt metų -
Ir mesi
Dar akys - tos pačios,
Širdis - ta pati,
Dar lygumos plačios,
Dar jūra platu
2016 m. spalio 27 d. Utenos Dauniškio gimnazija šventė 45-ąjį jubiliejų. Ta proga čia apsilankė ir pamokas vedė buvę šios mokyklos pedagogai, įvairių laidų vidurinės mokyklos ir gimnazijos mokiniai. Petras Panavas tuometinei Utenos IV vidurinei mokyklai atidavė daug pedagoginio darbo metų. Kūrybingas, puikų jumoro jausmą turintis lietuvių kalbos mokytojas buvo mylimas daugelio mokinių kartų.
2016 m. birželio 12 d. Poetas Petras Panavas dalyvavo tarptautinės poezijos šventės „... ir saulas diementas žėruos" poezijos skaitymuose ir Antano Miškinio literatūrinės premijos teikime Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Juknėnų kaime. 2003 m. Petras Panavas tapo Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatu. Šia premija poetas apdovanotas už poezijos rinktinę "Ateini, praeini, nueini".
Nuotraukos Violetos Develienės
Sakmės „Trys broliai, juodvarniais lakstantys" fragmentai
Petras PANAVAS
1. MOTIEJUS IR BROLIAI
Žodis „Lietuva" skamba kaip muzika, kvepia žila senove, mūsų romantikų neatpažįstamai pagražinta, Simono Daukanto ir Jono Basanavičiaus ne kartą per miegus kartotas žodis, Antano Baranausko ir Maironio dainomis paverstas, mąsto Motiejus, prisiminęs savo pokalbį su mokiniais ant piliakalnio. Deja, to vardo beveik jau niekas pasaulyje nežino. 120 metų šį kraštą valdė Rusija ir vadino Šiaurės Vakarų kraštu, nors dvigalvio erelio sparnų plunksnose tarp kitų imperijos užgrobtų valstybių herbų įsivėlęs vytis dar bando kažkur šuoliuoti. Negi tai tik praeitis ir buvusios didybės vizijos? .Negi buvo teisus, anot Puškino, didysis lietuvis Adomas Mickevičius, sakydamas, kad visa Lietuva jau praeityje? Bet juk tas pats Adomas, apimtas nostalgijos, rašė, tiesa, lenkiškai: „Litwo, Ojczyzno moja, ty jesteš jak zdrowie..."
