Su pavasariu , moterys- artimos, tolimos!

Užauga vaikai. Nuo glamonių jau tolinas.
Prie knygų svajoja, tarp laikraščių šlama.
Po to iškeliauja į vieškelius tolimus-
Į didelį miestą, į didelį karą.

Ir lieka ant vieškelio balto tik moterys-
Kantrybės paminklai su nuotraukom saujoje.
Kaip skausmas, kaip šauksmas, kaip priekaištas nuopuoliui-
Po šiaurės žvaigždėm, po atogrąžų saule---

Šiais prasmingais žodžiais, išskirtinai šiltai, išskirtinai jautriai poetas Petras Panavas eilėraštyje „Moterys" („Elei") nupiešė savo viziją apie mūsų daugelio kartų moteris, progiminaites, mylimąsias. Su pagarba ir meile joms. Iš nuotolio ir ilgesio.

Taip prasidėjo Utenos moterų centro „Ievos namai" ir literatų klubo „Verdenė" renginys moterims kovo 8 dieną. Jaukioje aplinkoje savo kūrybą skaitė verdeniečiai Petras Panavas, Klemensas Kupriūnas, Regina Abukauskienė, Aistė Meidutė, Donata Prušinskaitė. Renginį vedė moterų centro „Ievos namai" direktorė Nijolė Rimkevičienė ir Regina Stakėnienė.

Itin jautrus, atviras moterų temai, pavasariškai nuotaikai buvo poetas P. Panavas. Moterys jo mintyse- ryškios, spalvingos, darbščios, mielos. Į vienas savo kūrybos eilutėse jis žvelgia su didžiule pagarba, į kitas - šiek tiek su humoro gaidele, pritaikydamas ją ir savo jaunatviškumui, emocionalumui ar pragmatiškumui.
Visos jo kūrybos moterys jame augino vyrą ir poetą.
Kitokios eilės literatės Aistės Meidutės, studijuojančios lietuvių bei italų kalbas ir literatūrą. Jos kūryboje- nūdienos jaunystė, optimizmas, detalių, poelgių, charakterių pastebėjimai. Aistė rašo nuo vaikystės, tik dabar jos ir kūryba - išaugusi iš marškinėlių.
Brandesnio amžiaus literačių Reginos Abukauskienės ir Donatos Prušinskaitės kūryboje mintys apie moteris - kitos. Regina daugiausia dėmesio skiria savo mamai, savo kraštui, savo gyvenimo jausmams. Donatos kūryboje- dar močiutės jaunystės pasakojimai, jos bendraamžių merginų gyvenimai Utenoje, jų jausmai, gyvenimo būdas, mąstymas. Joje ir daug dėmesio pagyvenusios, silpstančios moters vienišumui, nevilčiai. Ji tartum kviečia nepamiršti jų ir nepalikti gyvenimo užribyje. Tačiau Donata ir nusišypso savo likimui, savo moteriškumui, žavesiui ar bejėgiškumui.
Menininko Klemenso Kupriūno tapytoje poezijoje - jo mūzos, jo svarbiausios moterys- motina, vaikų motina, moters linijų, akių grožis, žvilgsnio ir minčių subtilybės:Tyliai tyliai
Širdis dainuoja
Ant stalo
Tulpės
Skirtos Tau
O Tu toli toli
Kelionėj lauki
Kas nežinomus
Tulius nušvies

Renginio dalyviai nuoširdžiai prisiminė svarbiausias savo gyvenimo moteris, jų įtaką, nuovokumą, klubų narėms palinkėdami gražaus bendravimo, prasmingo gyvenimo, kūrybiškumo...

Regina Stakėnienė